„Taisyti konservatorių ir liberalų „naktinės mokesčių reformos" klaidas. Įvesti progresinius mokesčius. Nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims priklausys nuo turto vertės, jo paskirties. Taikyti neapmokestinamojo turto dydį. Numatyti aukštesnius mokesčių tarifus prabangiam turtui", - savo programoje rašo socialdemokratai, tačiau nepaaiškina, kokį tikslų progresinių mokesčių modelį norėtų rinktis, kokie tarifai būtų taikomi prabangiam turtui ir kas yra prabangus turtas.
Prieš rinkimus socialdemokratai žada ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų lietų, minimalią mėnesio algą (MMA) iš pradžių sako didinsiantys iki 1000 Lt, vėliau norėtų, jog ji sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje - tokiu būdu kylant ekonomikai, kiltų ir MMA.
Šiuo metu MMA siekia 800 Lt, Vyriausybė ketina ją didinti iki 850 Lt.
PVM lengvatų lietus
Socialdemokratų rinkimų programa, kaip ir kitų partijų panašaus pobūdžio dokumentai, teoriškai reiškia partijos įsipareigojimą po rinkimų vykdyti tokią politiką, kokia buvo pažadėta rinkėjams. Tačiau praktika rodo, kad dauguma partijų neįvykdo visų pažadų, nes, viena vertus, visuomet sudaro koalicines vyriausybes, antra vertus, susidūrusios su realia valstybės situacija bei interesų grupių spaudimu „užmiršta" pažadus arba teigia, kad tuo konkrečiu metu žadėti sprendimai netinka.
Savojoje rinkimų programoje socialdemokratai iš esmės deklaruoja norą atšaukti daugelį konservatorių priimtų sprendimų. Pavyzdžiui, konservatoriai ėmėsi naikinti PVM lengvatas, o socialdemokratai jas žada atkurti.
Tarkime, šiuo metu PVM lengvatos egzistuoja šildymui ir karštam vandeniui bei vaistams ir medicinos priemonėms, tuo tarpu socialdemokratai žada tikrą PVM lengvatų lietų: šildymui, vaistams, knygoms, laikraščiams ir kitiems periodiniams leidiniams, būtiniausiems maisto produktams, keleivių vežimo paslaugoms pagal savivaldybių nustatytus maršrutus, viešbučiams bei rašytojų, kompozitorių ir kitų asmenų intelektualinei veiklai.
Šitaip siūlydami leisti valstybės pinigus, biudžetą socialdemokratai norėtų papildyti skatindami verslą, didindami užimtumą, kovodami su šešėline ekonomika, vykdydami „apdairią fiskalinę politiką", pertvarkydami viešųjų pirkimų sistemą, pritraukdami Europos struktūrinių fondų paramą bei Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų, Europos investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Šiaurės investicijų banko bei kitų tarptautinių finansinių institucijų lėšas.
Deklaruodami, kad taisys konservatorių padarytas mokesčių reformos klaidas, kairieji taip pat kalba apie progresinius mokesčius, bet nedetalizuoja, kokį jų modelį norėtų rinktis. Šiuo metu Lietuvoje iš dalies taikomas progresinis apmokestinimas, kai kiekvienam dirbančiajam taikomas skirtingas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) - mažiau uždirbantys apmokestinami mažiau, daugiau uždirbantys turi mokesčius mokėti nuo viso savo atlyginimo.
Ar imsis naikinti NPD ir įvesti tiesioginius progresinius mokesčius, socialdemokratai neatskleidžia.
Beje, būdami valdantieji socialdemokratai progresinių mokesčių neįvedė: „Progresinių mokesčių negalėdavome įvesti, nes tam prieštaraudavo koalicijos partneriai", - yra teigęs buvęs socialdemokratų lyderis ir ekspremjeras Gediminas Kirkilas, kuris taip pat pripažįsta, jog ši idėja ne visuomet priimtina ir kai kuriems jo partijos kolegoms.
Atsisakys šeimos politikos ir „krepšelių" aukštajame moksle
Mokesčių politika nėra vienintelė sritis, kurioje socialdemokratai, tuo atveju jei rinkimai jiems būtų sėkmingi, siektų atšaukti konservatorių priimtus sprendimus: aukštajame moksle socialdemokratai mielai atsisakytų „krepšelių" idėjos, vėl siektų įvesti vienodą studijų mokestį visoms specialybėms, o kaina, anot jų sumanymo, neturėtų viršyti vidutinio vieno mėnesio darbo užmokesčio.
Kairieji taip pat atsisakytų idėjos paskolas studentams suteikti per komercinius bankus, reikiamų specialistų ruošimą užtikrintų valstybės užsakymais.
Bendrojo ugdymo srityje socdemai nori sujungti pradines mokyklas, progimnazijas ir gimnazijas į vieną tinklą, arba jungtines mokyklas, susietas asociatyviais ryšiais. Tuo tarpu pastaruosius ketverius metus dabartiniai valdantieji konservatoriai ir liberalai kaip tik dėjo pastangas išgryninti mokyklas iš vidurinių į pradines, gimnazijas ir progimnazijas.
Beje, socialdemokratai savo kairumą ketina pademonstruoti vadovėlių leidybos srityje: čia jie deklaruoja norą tiesioginėmis intervencijomis reguliuoti vadovėlių leidybos kainas. Valstybės kišimasis į rinką tradiciškai priskiriamas kairiajai ideologijai.
Atsisakyti konservatorių paveldo socialdemokratai tikisi ir šeimos politikos srityje.
„Laikyti šeimos gyvenimą asmens privataus gyvenimo dalimi, todėl valstybės tikslu bus ne nurodyti, kokį bendro šeimos gyvenimo modelį asmenims pasirinkti, o sureguliuoti šeimos santykius taip, kad, nepriklausomai nuo pasirinkto modelio, būtų vienodai užtikrinta bendrai gyvenančių asmenų tarpusavio atsakomybė, tinkamas pareigų vykdymas, jų turtinių interesų apsauga bei, esant vaikams, šių gerovė ir teisių gynyba", - rašoma programoje.
Nors programoje nerašoma, ar socialdemokratai numarintų konservatorių ir kai kurių kitų politinių jėgų atstovų pastangas Konstitucijoje įtvirtinti šeimos apibrėžimą per santuoką, motinystę ir tėvystę, tačiau jie žada „neskirstyti šeimų į tradicines ir netradicines" ir „neleisti jokio atviro ar paslėpto vaikų, vienišų motinų ar tėvų diskriminavimo".
Beje, socialdemokratai norėtų skatinti vyrų dalyvavimą vaikų priežiūroje ir žada užtikrinti nuostatą, kad „Lietuvoje nėra valstybinės religijos".
„Nė vienos religijos atstovams negali būti sudaromos išimtinės teisės daryti poveikį valstybės valdžios institucijų priimamiems sprendimams", - rašoma programoje, nors ši nuostata pateikiama skirsnyje, kuriame kalbama apie teisingesnę Lietuvą, o ne šeimos politiką.
Žada kompromisus lenkams, bet kokie jie, neaišku
Konstruodami rinkimų programą socialdemokratai negailėjo kritikos konservatoriams ir už neva sugadintus santykius su tautinėmis mažumomis.
Todėl po rinkimų kairieji žada atkurti instituciją, panašią į buvusį Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą, priimti Tautinių mažumų įstatymą, remti tautinių mažumų švietimą gimtąja kalba, nors šiuo metu toks švietimas irgi remiamas, o Lietuvos lenkai labiausiai nepatenkinti Švietimo įstatymo nuostata, kuria suvienodinamas valstybinis lietuvių kalbos egzaminas lietuviškų ir nelietuviškų mokyklų absolventams.
Tautinių mažumų ugdymas gimtąja kalba dėl Švietimo įstatymo nenukentėjo, tik buvo sustiprintas lietuvių kalbos mokymas tautinių mažumų mokyklose.
Beje, šiuo metu vienam mokiniui mokykloje, kurioje dėstomoji kalba yra ne lietuvių, skiriamas 15 proc. didesnis „mokinio krepšelis" nei kitose mokyklose.
Reaguodami į įtampą tarp Lietuvos valdžios institucijų ir lenkų tautinės mažumos, socialdemokratai siūlo remti žiniasklaidos priemones tautinių mažumų kalbomis bei „suteikti teisę tautinėms bendrijoms jų tankiai gyvenamose vietose į viešosios informacijos prieinamumą joms suprantama kalba". Ką tai konkrečiai reiškia, nepaaiškinama.
Socdemai užsimena ir apie vardų, pavardžių bei gatvių rašybą, tačiau konkretūs pažadai nedalijami: pasižadama tik tiek, kad šie klausimai bus sprendžiami su tautinių mažumų ir žmogaus teisių gynėjų organizacijomis, kad bus ieškoma kompromisų bei bus remiamasi Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija.
Ši konvencija tik pabrėžia, jog valstybė „įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo pavardę (tėvo vardą) ir vardą (vardus) vartoti mažumos kalba bei teisę į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas".
Dėl gatvių rašybos ši konvencija teigia, kad valstybė „tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys (...) visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis".
Nori „perkrauti" santykius su Rusija
Energetikos sektoriuje socialdemokratai žada neatsisakyti planų plėtoti branduolinę energetiką Lietuvoje, teigia, kad Visagino atominės jėgainės naujų reaktorių statybą lieka aktuali, remia elektros jungtis su Švedija ir Lenkija bei pasisako už bendros Baltijos šalių elektros rinkos kūrimą.
Šiuo metu Lietuva yra įsijungusi į bendrą trijų Baltijos valstybių elektros prekybos sistemą „Baltpool", pasirašytos sutartys su Šiaurės šalių elektros prekybos sistema „Nord Pool Spot", tačiau tam, kad Lietuva galėtų dalyvauti šioje prekybos sistemoje, trūksta elektros jungčių su Švedija ir Lenkija.
Dujų sektoriuje socialdemokratai būtų labiau linkę remti regioninį suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, kurį statys Latvija. Jų nuomone, regioninis terminalas būtų efektyvesnis nei vien tik lietuviškas, kokį šiuo metu norėtų statytis Lietuva.
Užsienio politikos srityje socialdemokratai pageidautų „perkrauti" santykius su Rusija bei stiprinti bendradarbiavimą su Vokietija, Lenkija, Šiaurės Europos ir Baltijos valstybėmis. Tiesa, apie Lenkiją pasakoma dar tai, kad santykiams su šia šalimi būtina suteikti naujos dinamikos, atkuriant dialogą strateginiais klausimais.
„Lietuvos ir Rusijos santykiams būtinas „perkrovimas". Lietuvos bendradarbiavimą su Rusija turime grįsti abipusį pasitikėjimą stiprinančiomis europietiškomis vertybėmis, kreipiant žvilgsnį ne į praeitį, o į ateitį", - teigiama programoje.
Socdemai tradiciškai teigia remiantys JAV ir Europos Sąjungos partnerystės stiprinimą, siūlo glaudžiau bendradarbiauti su Ukraina ir Moldova bei ieškoti kelių bendradarbiavimui su Baltarusija.
Užsienio politikoje kairieji taip pat norėtų grįžti prie aktyvesnio demokratinių procesų skatinimo rytinėse Europos Sąjungos kaimynėse Ukrainoje, Moldovoje bei įtraukti Gruziją, Armėniją ir Azerbaidžaną į Rytų partnerystės programas.