Tai buvo 1991 metų sausį. “Tuo metu kiekvienas jautė pareigą padėti valstybei”, - sakė R.Paksas, kuris tada vadovavo lakūnams.
“Buvo įvairių idėjų. Manyta, kad Seimas gali būti atakuojamas sraigtasparniais. Todėl net kilo sumanymas juos numušti sportiniais lėktuvais. Tačiau tokios idėjos atsisakyta dėl to, kad būtų buvę sunku išvengti daug aukų. Audrius Butkevičius (tuometinis Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius ir būsimas krašto apsaugos ministras) pamėtėjo sumanymą. Jis paklausė manęs, ar būtų galima išskraidinti aukščiausius šalies vadovus. Pasakiau, kad lakūnus bei lėktuvus parengsiu, ir tai padariau”, - sakė R.Paksas.
Anot jo, lemtingomis sausio dienomis, skrydžiui parinkti lakūnai daugiausia laiko praleido parlamente ir šalia jo. “Buvo parengti du lėktuvai. Keturvietis “Wilga 35A” pagal planą turėjo nusileisti kitoje Neries pusėje, šalia buvusios universalinės parduotuvės. Juo būtų galima paimti ne daugiau kaip 3 žmones. Kitas lėktuvas - “AN-2” stovėjo Kyviškėse, juo galėjo skristi per 10 žmonių.
Buvo parengtos schemos, kaip apskristi mums žinomus pavojingus taškus, t.y. priešlėktuvinės gynybos zonas, numatyti kursai, aukščiai”, - pasakojo R.Paksas.
Dabar jis mano, kad tai buvo gana rizikingas sumanymas. “Tai nebūtų buvęs šaunus pavasarinis pasiskraidymas. Tuo metu aerodromas ir žmonės buvo stebimi. Lakūnai buvo pasiryžę palikti šeimas ir artimuosius. Ir nežinia, kaip jų likimas būtų susiklostęs, jei viskas būtų pakrypę kitaip”, - svarstė R.Paksas.
Trukdė desantininkai
Alvydas Šumskas, dabar dirbantis Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotoju, sakė, kad ekstra atveju lakūnams būtų tekę vykti į Kyviškių aerodromą šalia Vilniaus. “Turbūt būtume važiavę kiekvienas atskirai. Kelius saugojo kariškiai, todėl nežinia, kaip ir kam būtų pavykę nusigauti iki lėktuvo”, - pasakojo A.Šumskas.
Anot jo, apie misiją žinojo tik keli žmonės. “Buvo sudaryti du ekipažai po du lakūnus. Tačiau blogiausiu atveju lėktuvą galėjo pilotuoti bet kuris mūsų, morališkai buvome tam pasirengę. Lėktuvas paprastai žiemą stovi be kuro, kad nesusidarytų kondensatas ir kristalai. Tačiau šį kartą reikėjo lėktuvą parengti skrydžiui. Todėl apie galimą skrydį dar žinojo vienas inžinierius. Tačiau jis nežinojo, kas ir kur skristų. Kurą pildėme keliais etapais. Po pirmo etapo pasirodė desantininkai. Angare jie išdaužė langus, norėdami pažiūrėti, kas ten darosi. Per antrą etapą lėktuvą užpildėme. Man buvo pavesta apskaičiuoti maršrutą, kitiems perduoti duomenis užkoduotais skaičiais, kad būtų galima nešiotis kišenėje ar piniginėje”, - pasakojo A.Šumskas.
Jeigu būtų pavykę pakilti, lėktuvas būtų sprukęs per Baltarusiją į Lenkiją. “Idealiu atveju turėjome skristi iki Varšuvos. Svarbu buvo pasiekti Lenkijos teritoriją. Tuo metu lenkai Lietuvą palaikė, tuometinis užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas kaip tik buvo Varšuvoje. Buvo aišku, kad lenkai mūsų neatiduos”, - sakė A.Šumskas.
Pavardės neminėtos
“Nežinojau, ką tektų gabenti. Tačiau tuo metu atrodė, kad kalbama apie Vytautą Landsbergį. Bet vėliau jis neigė tai. Pradėjau mintyse atgaivinti įvykius, ar buvo minima kokia nors pavardė. Manyčiau, kad buvo nebylus suvokimas, kad kalbama apie jį. Juk jis tuo metu buvo valstybės vadovas”, - sakė A.Šumskas.
Pasak jo, po sausio įvykių lakūnai suprato, kad skrydžio neprireiks. “Situacija buvo patinė: nei stiprėjo agresija, nei augo pasipriešinimas. Manyta, kad brutalaus Seimo užėmimo nebus, o klausimas bus sprendžiamas politinėmis priemonėmis”, - prisimena A.Šumskas.
Lėktuvas “AN-2” ir dabar stovi Kyviškėse, jis priklauso kariuomenei. “Po sausio įvykių labai greitai, kovo mėnesį, desantininkai aeroklubą užėmė, mes į jį grįžome tik po rugpjūčio pučo Rusijoje. Tada jis perduotas KAM, įsteigta aviacijos eskadrilė. R.Paksas buvo pirmasis eskadrilės vadas, vėliau 4 metus aš jai vadovavau”, - sakė A.Šumskas.
Skraidymo grupę išblaškė politika
Robertas Noreika dabar dirba valstybės įmonėje “Oro navigacija” darbo saugos inžinieriumi. Jis visuomenei žinomas kaip vienas iš trijų buvusios Vilniaus akrobatinio skraidymo grupės narių. Joje dar buvo R.Paksas ir Leonas Jonys. 2002 metų spalio 3 dieną jie atliko įspūdingą skrydį - visi kartu praskrido po Verkšnionių tiltu per Nerį kelyje Vievis-Maišiagala.
“Kažkas suvirpa kūne, kai prisimenu tas dienas. Nors, prisipažinsiu, tikėjausi, kad neprireiks vykdyti planą”, - sakė R.Noreika.
“Tuo metu visi keturi dažnai buvome kartu prie parlamento. Į namus grįždavome kelioms valandoms. Užeidavome pas savo draugus, kurie gyveno bendrabutyje netoli Seimo, išgerti arbatos”, - prisimena R.Noreika.
Jis apgailestavo, kad neliko akrobatinio skraidymo trijulės. “Pernai jau nė karto neskridome. Nežinau, ar dar susibursime. Suprantate, tie visi politiniai įvykiai...Be to, dabar Rolandas turi kitų planų - skristi aplink pasaulį”, - pasakojo R.Noreika.
“Aplink pasaulį? Per anksti dar kalbėti apie tai. Reikia surinkti didelę sumą pinigų, parinkti lėktuvą, maršrutą, ekipažą. Kai turėsime bent 50 proc. sumos, galėsiu apie tai aiškiau kalbėti”, - sakė R.Paksas.
Apie kitą variantą nežinojo
Stasys Verbaitis Vilniaus oro uoste dirba kuro tarnybos viršininku. Jis - vienintelis iš keturių lakūnų, pilotavęs ir keleivinius lėktuvus (“TU - 124”, “TU - 134”). Lakūnas sakė, kad anų metų sausį budėjo namuose prie telefono.
“Aš, labiau patyręs skraidant su šiuo lėktuvu, buvau paskirtas į porą su R.Paksu, kuris turėjo mažiau patirties”, - sakė S.Verbaitis.
Jis tvirtino, kad, tik praėjus keletui metų po 1991-ųjų, sužinojo, jog buvo parengtas ir antras lėktuvas. “Kiti lakūnai apie tai nežinojo. Tai gana suprantama: kuo mažiau ausų - tuo geriau”, - sakė S.Verbaitis.
R.Paksui nebūtų leidęs rizikuoti
“Wilga” lėktuvą greičiausiai būtų pilotavęs Antanas Klikna. “Buvo toks reikalas. Rolandas pasakė, kad gali reikėti nutupdyti “Wilga - 35A” netoli Seimo. Apžiūrėjau teritoriją, tūpti šalia parlamento buvo neįmanoma dėl elektros ir troleibusų linijos laidų. Šis lėktuvas tinkamas, kai nėra daug vietos tūpimui.
Radau apie 130 metrų ilgio pievą kitame Neries krante. Rolandas sakė, kad atskraidinčiau lėktuvą ir palikčiau, o jis tada jau skristų toliau. Pasakiau, kad jam, neturinčiam patirties skraidant šiuo lėktuvu, tai nepavyks. Ten buvo per mažai vietos kilimui. Todėl reikėjo įsibėgėti iš kuo toliau, nerti po tiltu ties Pedagoginiu universitetu ir tada kilti į viršų. Iš karto peršokti tiltą nebūtų užtekę distancijos”, - sakė A.Klikna, dabar aeroklube mokantis skraidyti kitus.
Jis taip pat teigė tuo metu nežinojęs, kad buvo rengiamas ir lėktuvas “AN - 2”. “Žinojau tiek, kad vienas iš dviejų aeroklube buvusių “Wilgų” turėjo būti parengtas skrydžiui. Dabar liko vienas, antras sudegė”, - pasakojo A.Klikna.
Kito Vilniaus aeroklubo viršininku tuo metu buvęs Giedrius Kilna sakė, kad ir jie buvo gavę įsakymą laikyti lėktuvus parengtus, bet tikėjosi, kad skrydis vyks iš Kyviškių.