„Atvirai šnekant, tai toks nereikšmingas klausimas, kad apie jį net nešnekėjome. Tame komitete opozicija visą laiką turėjo sprendžiamąją daugumą. Mūsų partietis D. Budrys labai dažnai ir taip ėjo už opozicijos pavadžio ir jai dirbo, todėl mes dirbome to komiteto realiai nevaldydami. Nemanau, kad čia kažkas pasikeitė“, - DELFI teigė A. Valinskas.
„Jis man pats asmeniškai yra daug kartų minėjęs ir prisiekinėjęs, kad jam svarbu ne komitetas, o dar kažkas, kad visada gali išeiti. Tai norisi paklausti ir priminti, ar neatrodo, kad jis, kaip padorus žmogus, dėl politinių pažiūrų pasitraukęs į opoziciją galėtų pats ir pasitraukti. Bet čia klausimas šiek tiek padoresniam žmogui, bet ne jam“, - pridūrė politikas.
DELFI primena, kad D. Budrys į Seimą atėjo su Tautos prisikėlimo partija, kuriai vadovavo A. Valinskas. „Prisikėlėliams“ susijungus su liberalcentristais D. Budrys tapo šios partijos atstovu, o praėjusią savaitę paskelbė, kad perbėga į opoziciją – pas socialdemokratus.
Pagal valdančiųjų susitarimą, komitetų pirmininkų postai priklauso valdančiosios koalicijos partijoms – Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, Liberalų ir centro sąjungai, Liberalų sąjūdžiui. Išimtis padaryta tik Audito komitetui, Etikos ir procedūrų komisijai bei Antikorupcijos komisijai, kurioms vadovauja opozicijos atstovai.
Tačiau keisdamas partijas D. Budrys iš Ekonomikos komiteto pirmininko posto trauktis nenori, o valdantieji neturi galimybių jo atstatydinti, nes iš 11 komiteto narių 6 priklauso opozicijai.
Remiantis Seimo Statutu parlamentas gali performuoti komiteto sudėtį taip, kad joje dominuotų valdantieji, tačiau iki Seimo rinkimų likus pusei metų parlamentarai ryžto stokoja. Konservatoriai teigia, jog Ekonomikos komiteto pirmininko postas jiems nepriklauso, o liberalcentristai nežino, ar dėl jo kovos.
„Čia turi pirmiausiai reikštis ne mūsų iniciatyva, nes mūsų frakcija priklausiusias kvotas komitetų vadovybėse yra išlaikiusi pagal proporcinį pasiskirstymą. Tai buvo liberalcentristų kvota. Dabar jie tos kvotos neteko, nors dėl vieno nario sumažėjimo, mano žiniomis, kvotos jie nepraranda, o socialdemokratų frakcijos atstovų Ekonomikos komitete pasidarė aiškiai per daug“, - teigė konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma.
Pasak konservatoriaus, komiteto pirmininko postas gali tapti svarbus Seime svarstant energetinius projektus, tuo tarpu A. Valinskas sako, jog šiuo metu didesnė problema ta, kad parlamentarai nežino, ką jie svarstys, todėl, kuris komitetas taps pagrindiniu, yra antraeilis klausimas.
„Šiaip šitas komitetas labai svarbus, nes ten greičiausiai bus nukreipti esminiai strateginiai energetikos projektai, kaip į pagrindinį komitetą“, - svarstė J. Razma.
„Atvirai šnekant didžiausia problema yra ne ta, kad energetinius klausimus turės svarstyti Ekonomikos komitetas, o tai, kad tų klausimų mes dar niekas nesame matę, jie dar nėra pateikti“, - sakė A. Valinskas.
Komiteto pirmininkas paprastai uždirba daugiau nei eilinis Seimo narys: jei eilinio parlamentaro alga siekia apie 6,9 tūkst. „ant popieriaus“, tai komiteto pirmininko – 7,7 tūkst. neatskaičius mokesčių.