Anot karininko, Lietuvos vadovė praleido progą dalyvauti derinant bendras keturių valstybių pozicijas prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą.
S. Koziejus tvirtina, jog be pagrindo skleidžiamos žinios apie Lenkijos užuominas, esą ji gali pergalvoti poziciją dėl savo tolesnio dalyvavimo ir paramos Aljanso vykdomam Baltijos valstybių oro erdvės patruliavimui, jei Lietuva nesiims skubiai spręsti lenkų tautinės mažumos klausimų.
„Tai netiesa. Bet net jeigu kažkiek tiesos tame būtų, juo labiau verta kalbėtis“, - D. Grybauskaitės sprendimą nevykti į Varšuvą dienraščiui „Rzeczpospolita“ komentavo generolas.
Vis dėlto labiausiai jis akcentavo tai, kad Lietuvos vadovė nutarė nedalyvauti rengiant bendras keturių valstybių pozicijas prieš NATO viršūnių susitikimą, gegužę įvyksiantį Čikagoje.
„Dėl mūsų geostrateginės padėties turime daug bendrų saugumo interesų, kuriuos išvien turėtume ginti NATO. Būtų gerai, jeigu sutartume, kad vienu balsu kalbėsime apie įmanomus sąjungininkų įsipareigojimų taikymus, kylančius iš 5-ojo straipsnio (NATO steigiamosios chartijos punkto dėl kolektyvinės gynybos – DELFI). Tokius kaip gynybos planai, pratybos, gynybos infrastruktūra, priešraketinė gynyba ar kariniai pajėgumai. Esu įsitikinęs, kad tuo suinteresuota Lenkija, Latvija, Estija, Lietuva – taip pat“, - reziumavo S. Koziejus.
DELFI primena, jog D. Grybauskaitės darbotvarkėje vizitas į Lenkiją, kur kaimyninės šalies prezidentas Bronislawas Komorowskis sukvietė Baltijos šalių vadovus, nenumatytas. Prezidentūra laikosi pozicijos, jog šiuo metu NATO kontekste nėra spręstinų aktualių klausimų, kuriuos reikėtų aptarinėti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vadovams.
Prezidentūra taip pat patvirtino, jog šalies vadovė buvo informuota apie Lietuvos ir Lenkijos diplomatų pokalbius dėl oro policijos misijos ir Varšuvos požiūrio į šį klausimą. Kad pokalbių apie Lenkijos poziciją dėl oro policijos misijos ir lenkų tautinės mažumos Lietuvoje būta – Lietuvos televizijai patvirtino ir mūsų šalies ambasadorė Varšuvoje Loreta Zakarevičienė.