"Mano manymu, keisti Konstitucijos nereikia, nes nėra ką keisti", - trečiadienį BNS sakė S.Šedbaras. Jis komentavo Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kuriomis apkaltos tvarka pašalintam asmeniui po ketverių metų leidžiama kandidatuoti į Seimą, pasirašiusios prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimą dėl to keisti Konstituciją.

"Konstitucijoje to (draudimo eiti tam tikras pareigas - BNS) nėra, yra tik interpretacijoje. O jeigu tai yra interpretacijos reikalas, pati konstitucinė norma čia niekuo dėta", - aiškino buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.

Pasak jo, galima kalbėti apie Konstitucijos papildymą, tačiau to daryti neprivalu.

Prezidentė, pasirašiusi Seimo rinkimų įstatymo pataisas, priminė, kad 2011 metų sausio 10 dieną Konstitucinio Teismo pareiškime pabrėžta, jog įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą turi būti daromos atitinkamos Konstitucijos pataisos. Todėl ji siūlo Seimui jau pavasario sesijos metu tokias pataisas pradėti svarstyti.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pareiškęs, kad asmuo, kuris buvo pripažintas sulaužęs priesaiką ir pažeidęs Konstituciją, negali eiti pareigų, susijusių su konstitucinės priesaikos davimu.

Vyriausybė taip pat yra siūliusi keisti Konstituciją sprendžiant šią problemą, bet Seimas nusprendė, kad to daryti nebūtina, ir kovo 22 dieną priėmė tik Seimo rinkimų įstatymo pataisą, kuria leido per apkaltą iš pareigų pašalintam asmeniui į Seimą kandidatuoti jau po ketverių metų.

Ši pataisa atvėrė kelią apkaltos būdu iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose.

Iki šiol Seimo rinkimų įstatymas numato, kad asmuo, kurį parlamentas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, iš viso daugiau niekada negali kandidatuoti į parlamentą. Tokį reguliavimą keisti nurodė EŽTT, nagrinėjęs R.Pakso bylą prieš Lietuvą ir konstatavęs, kad ribojimas kandidatuoti į parlamentą visam gyvenimui esantis neproporcingas.

R.Paksas iš prezidento posto pašalintas 2004 metais, Konstituciniam Teismui pripažinus, kad jis šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai suteikė Lietuvos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.

Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, Lietuvos parlamentas 2004 metais netrukus po R.Pakso apkaltos įstatyme įtvirtino, kad "Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą". Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, R.Paksui taip pat uždrausta eiti kokias nors kitas pareigas, kur būtina priesaika, pavyzdžiui, jis negalėjo tapti ministru.