Trečiadienį Vilniaus miesto taryba patvirtino susitarimą tarp savivaldybės ir bendrovės "Vilniaus pramogų parkas", kuri siejama su įmonių grupe "Rubicon group", leisdami sostinės poilsio zonoje planuoti gyvenamųjų namų statybą.
60,8 hektaro valstybinės žemės sklypą savivaldybei neatlygintinai nuosavybėn Vyriausybė perdavė šių metų birželį. Vyriausybės nutarime buvo nurodyta, kad sklypas tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio Vilko gatvių yra "kitos paskirties žemė, naudojama Vilniaus pramogų parkui ir universaliai arenai statyti bei eksploatuoti". Tokį sprendimą Vyriausybė motyvavo siekiu "sudaryti geresnes sąlygas tenkinti Vilniaus miesto gyventojų reikmes".
Tarybos narys liberalcentristas Vidmantas Martikonis pareiškė, kad savivaldybės ir bendrovės susitarimu turėtų susidomėti teisėsaugos institucijos, nes esą nepaisyta buvusios sutarties, pagal kurią jau buvo parengtas detalusis teritorijos planas.
Pasak A. Skardžiaus, Audito komitetas jau sausio pradžioje ketina kreiptis į Vyriausybę ir Valstybės kontrolę, kad būtų nuodugniai išnagrinėta sklypo paskirties pakeitimo procedūra. "Jei yra pažeidimų, jie turi būti likviduoti. Geriausia būtų, kad klausimo nagrinėjimas grįžtų į Vyriausybę", - pažymėjo Seimo narys.
Jam nerimą sukėlė ne tik sprendimas pakeisti sklypo paskirtį, bet ir ketinimai parduoti žemę be konkurso bei itin maža jos kaina. A. Skardžiaus turimais duomenimis, 1 aras žemės įkainotas maždaug 5 tūkst. arba 10 tūkst. litų, o visas sklypas - 29 mln. arba 62 mln. litų. Anot politiko, už tokio dydžio sklypą rekreacinėje zonoje turėtų būti gauta mažiausiai 300 mln. litų. "Valstybė už parduodamą turtą turi gauti maksimalų kiekį lėšų. Jei sudaromos spragos biudžetui negauti pinigų, yra blogai", - pabrėžė parlamentaras.
A. Skardžiaus teigimu, tiek Vyriausybė, tiek apskrities viršininko administracija, priimdama sprendimus dėl valstybinės žemės, turi aiškiai nurodyti saugiklius, kad savivaldybei perduoti sklypai vėliau neatitektų pusvelčiui privatiems asmenims.
Kaip teigė Audito komiteto vadovas, pastarasis sostinės tarybos sprendimas - ne vienintelis panašus atvejis. Kai kurios žinybos, spręsdamos nekilnojamojo turto klausimus, esą nuolat piktnaudžiauja aiškaus reglamentavimo stoka ir "juokingomis kainomis" parduoda joms patikėtą valstybės turtą.
"Parduodama randant juokingus pretekstus - ten tvora buvo pastatyta arba futbolo vartai ir šiam statiniui esą turi priklausyti žemė. Tokių vartų galime rasti pilnus Valakampius. Bet tai nereiškia, kad žaidėjai Valakampius turėtų privatizuoti", - piktinosi A. Skardžius.