V.Adamkus sakė žinojęs apie šiuos LR organizuojamus rinkimus, tačiau nesitikėjęs, kad būtent jis surinksiąs daugiausiai balsų. Prezidentas pabrėžė, kad jam ypatingai malonu, jog jo darbus ir veiklą vertina žmonės ir klausytojai tos radijo stoties, kurią pats kiekvieną rytą mielai klausosi.

Šalies vadovui originali atminimo dovana - autentiškas 1953 m. Vokietijoje pagamintas, puikiai veikiantis ir stilingas „Telefunken“ radijo imtuvas

"Mes žinome, kad prezidentas yra ištikimas Lietuvos radijo klausytojas. Šis imtuvas šiek tiek primintų ir jo jaunystės metus. Tikimės, kad prezidentas klausysis Lietuvos radijo, galbūt ir per šį imtuvą", - po susitikimo su V.Adamkumi sakė LRT vadovas.

V.Adamkus gyvendamas Amerikoje yra dirbęs lietuvių radijuje "Margutis".

Dienraštis "Kauno diena" prezidentą taip pat išrinko metų žmogumi.

Pilietinės visuomenės instituto ir Atviro Lietuvos fondo užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų grupės "Vilmorus" gruodžio pradžioje atliktas tyrimas parodė, kad didžiausią įtaką Lietuvos piliečių politinių nuostatų formavimui turi Lietuvos nacionalinės televizijos informacinės laidos (33,9 proc. respondentų). Tarp radijo stočių patikimiausia laikoma Lietuvos radijo 1-oji programa (38,8 proc. respondentų).

Tačiau LRT direktorius teigė, kad iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų visuomeniniam transliuotojui nepakanka.

2004-ųjų valstybės biudžete LRT buvo skirta 38,169 mln. litų, kitų metų biudžete numatyta skirti 38,369 mln. litų.

"Palyginti su kitais Europos transliuotojais, mes esame blogiausiai finansuojami. Aš jau nekalbu apie Vakarų Europą, palyginkime su Latvija ir Estija. Čia visuomeniniai transliuotojai yra dvigubai daugiau finansuojami iš valstybės nei Lietuvos visuomeninis transliuotojas. Tokia padėtis kelia nerimą", - aiškino K.Petrauskis.

Žurnalistams pasiteiravus, ką jis mano apie neseniai naujajame Seime pasklidusias kalbas, kad reikia keisti LRT vadovybę, K.Petrauskis aiškino, kad tai galbūt susiję su kai kurių politikų nepatyrimu.

"Aš manau, kad tai galbūt galima sieti su kai kurių politikų nepatyrimu, kad atėję į valdžią ir nespėję įsigilinti į įstatymus, kaip yra keičiami tokie dalykai. Antra vertus, galbūt tai išduoda tam tikrus užkulisinius susitarimus arba pokalbius tarp politikų", - sakė LRT vadovas, tačiau neigė apie tai kalbėjęs su prezidentu.

Naujasis kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas gruodžio viduryje pareiškė, kad LRT vadovybė turėtų būti pakeista, vėliau pats prisipažino neturįs teisės keisti Lietuvos radijo ir televizijos tarybos formavimo principų bei LRT administracijos.

Tačiau V.Prudnikovą sukritikavo Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas ir premjeras Algirdas Brazauskas.

A.Paulauskas pabrėžė, kad susirinkus naujam Seimui, neturėtų būti daromos nacionalinio transliuotojo "kadrinės reformos".

LRT tarybos formavimas yra Seimo kompetencijoje.

LRT taryba yra aukščiausioji nacionalinio transliuotojo valdymo institucija, skirianti nacionalinio transliuotojo administracijos vadovus.

Ji sudaroma 6 metams iš 12 asmenų - visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, kuriuos skiria prezidentas, Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.

Iniciatyvų keisti nacionalinio transliuotojo vadovybę kildavo ir anksčiau Seime pasikeitus valdančiajai daugumai, kai kuriems jos atstovams reiškiant nepasitenkinimą dėl jiems neįtinkančių žurnalistų principingos pozicijos.

Tokie politikų užmojai sukeldavo neigiamą žurnalistų bendruomenės ir opozicijos reakciją ir buvo vertinami kaip pasikėsinimas į spaudos laisvę.