Jo manymu, šiandien mes pribrendome iki šiol nepasiteisinusiam utopinės visuomenės modeliui, kai žmonės gamins tik tiek, kiek reikia patenkinti pagrindinius poreikius, o pagamintos gėrybės bus dalinamos po lygiai. Tai nereiškia grįžimo atgal į gamtą – žmonės galės dirbti tik po 2 valandas per dieną, o likusį laiką išnaudoti saviugdai ir gyvenimo pilnatvei pajausti.

Lietuvoje viešintis filosofijos mokslų daktaras, biokibernetikas, žinomas ontologijos ir pažinimo teorijos profesorius yra įkūręs ir vadovauja Pasaulinei kabalos akademijai bei J. Ašlago kabalos tyrimo institutui, turinčiam filialus daugelyje pasaulio šalių. Kabalos pasekėjai savo pasaulėžiūrą vadina moksline, kuri neturi nieko bendra su religija. Ji orientuota į savistabą, saviugdą ir keitimąsi.

M. Laitmanas parašė daugiau nei 30 knygų, kuriose išsamiai komentuoja autentiškus kabalistinius šaltinius, pritaikydamas juos šiandienai. Jis priklauso Pasaulio išminčių tarybai, kuri jungia mokslininkus ir visuomenės veikėjus, svarstančius šiuolaikinės civilizacijos globalines problemas.

Jei neišbrisime iš dabartinės krizės, žmonijos gali nelikti jau po 20 metų

- Savo kalbose esate minėjęs, kad žmonija gal žūti labai greitai – per pastaruosius 20 metų. Kodėl tiek mažai duodate jai laiko?

- Tai ne tik mano idėja. Mūsų institute dirba dešimtys mokslininkų, kurie bendradarbiauja su tūkstančiais viso pasaulio mokslininkų. Gamta iš tiesų mums praneša, kad jei norime išlikti, turime būti globalūs, turime vienytis. Gamtoje viskas su viskuo yra susiję, tačiau žmogus priešpastato save gamtai. Šiandien mes atsidūrėme tokioje priešpriešoje su savo prigimtimi, kad mums gresia susinaikinimas. Ne veltui kalbama apie pasaulinio karo galimybę.

- Jūs palaikote pasaulyje vykstančią globalizaciją? Neretai ji kaltinama tuo, kad pasaulis vienodėja.

- Aš neturiu omenyje, kad pasaulis turi suvienodėti, išnykti skirtingos tautos, valstybės. Išsaugodami visus savo skirtumus turime apsijungti, turime suprasti, kad visi esame vienos visumos dalis. Tai turime padaryti ne todėl, kad to nori kokios nors partijos ar žmonių grupės, o todėl, kad šį dėsnį atrandame tyrinėdami gamtą. Daugybę metų mūsų egoizmas augo, o tuo pačiu augome ir mes, nes egoizmas mus verčia nuolat vystytis, tobulėti, atrasti naujas technologijas, visuomenės formas. Tačiau jau nuo praėjusio amžiaus vidurio egoizmas nustojo augti ir žmonija tapo depresyvi. Žmonės liovėsi kažko norėję, tapo apatiški, jie netgi nebenori turėti šeimos ir vaikų.

Pagrindinė dabartinės krizės priežastis ir yra ta, kad mes visiškai nebesuprantame, kaip turėtume sąveikauti tarpusavyje. Juk pažiūrėkite – pasaulinių organizacijų viršūnės susirenka tartis, ką daryti, tačiau nieko nenusprendžia, nes tiesiog nežino, ką daryti. Šiuos sprendimus įmanoma priimti tik pakeistus mąstymą, kai žmogus save ima suvokti kaip visumos dalį. Tik įvykus šiems esminiams pokyčiams mąstyme suprasime, kaip toliau teisingai gyventi. Antraip pasaulis ir toliau grius. Jau keletą metų didėja nedarbas, bankrutuoja įmonės – ir šis procesas nesiliaus, kol nepradėsime žvelgti į pasaulį ir save kitaip, kurti visiškai naujos žmonių visuomenės ir pramonės sistemos.

- Ar manote, kad šiandien tai įmanoma?

- Suprantu, kad tai sudėtinga. Žmogui labai sunku atsisakyti savo egoizmo, tačiau mes privalėsime pasikeisti. Dėl to ir prasidėjo krizė. Iš tiesų krizė nėra situacijos pablogėjimas. Tai periodas, kai turi atsirasti nauja, kai turime pasikelti vienu laipteliu aukštyn. O viskas, kas nauja, gimsta lygiai taip pat, kaip kūdikis, – kančiose. Šiandien jau turime daug žmonių, kurie užsiima tokia saviugda, mokosi save matyti kaip didžiulės visumos dalį, bendradarbiauti su kitais ir palaikyti pasaulyje pusiausvyrą. Turime išmokti gerbti aplinką ir vartoti ne daugiau, nei mums reikia. Mes pumpuojame iš Žemės gelmių viską, kas tik įmanoma, o tuo pat metu ją teršiame. Pasekmės – akivaizdžios.

- Kaip vertinate šiuo metu Europos Sąjungoje vykstančius procesus?

- Nors atskiroms valstybėms kartais sunkiai sekasi susitarti, visgi buvo prieita išvados, kad Europos Sąjungą svarbu išsaugoti. Ir tai teisinga – šiuo metu negalima skaldytis. Skaldymasis žmonijai kainuos daug daugiau nei bet kokia sąjunga.

Žinoma, dabar pasaulyje yra daug sąjungų ir jos tarpusavyje nesutaria. Visais laikais buvo Azija, Afrika, Europa, Amerika, Tolimieji Rytai ir pan. Manau, kad teisinga integracija būtų tuomet, kai išliktų visi skirtumai – kultūros, religijos, kalbos, valstybės. Pasaulis turėtų jungtis pagal mūsų organizmo dėsnius – širdis juk nėra panaši į plaučius, o plaučiai atlieka visiškai kitokį darbą nei inkstai, tačiau visi organai, išlikdami skirtingi, kartu veikia kaip vieningas organizmas.

- O jeigu tai neįvyks, koks yra blogiausias scenarijus?

- Labai žiaurus pasaulinis karas, po kurio mažai kas išgyventų. Juk mes net neįsivaizduojame, kiek šalių šiandien turi atominius ginklus. Jų gali būti dešimtys. Tačiau apie tai net galvoti nesinori. Reikia tikėti, kad evoliucija mus veda vieningos visumos link. Gamta privalo sukurti pusiausvyrą, juk tai pagrindinis jos dėsnis.

Utopinis lygybės visuomenės modelis – vienintelė išeitis iš krizės

- Kaip galėtų atrodyti ateities visuomenė?

- Kai žmonės pradės jaustis vieningos visumos dalimi, jie pradės suvokti, kad visuomenę reikia padaryti labiau lygią, labiau teisingą, kad visiems būtų prieinamas maždaug vienodas gyvenimo lygis, užtikrinantis protingą poreikių patenkinimą. Tai įvyks, kai visuomenė ims protingiau ir teisingiau skirstyti pagamintas gėrybes. Tai nereiškia, kad milijonieriai privalės atiduoti savo milijonus vargšams. Čia negali būti jokios prievartos. Tačiau kai keičiasi žmonių mąstymas, visuomenėje atsiranda atmosfera, kurioje neįmanoma elgtis kitaip – žmonės patys nori dalintis, nes mato, kad tai yra geriausia jiems, nes tuomet įsivyraus pusiausvyra. Beje, norint tapti milijonieriumi, reikia būti geru vadovu, taigi šie žmonės galėtų išreikšti save vadovaudami. Jie padėtų visuomenei suklestėti, o kai visuomenė ima klestėti, kai žmonės susijungia su gamta, užuot save jai priešpastatę, išsilaisvina didžiuliai energijos resursai kūrybai ir pažinimui.

Pramonė, aišku, bus ir ateityje, tačiau tik tiek, kiek būtina. Žmonės galės dirbti vos po dvi valandas per dieną, o visą likusį laiką užsiims saviugda – kursuose arba universitetuose. Tai irgi bus darbas. Kūno poreikiams patenkinti juk daug nereikia. Dabar mes darome labai daug nereikalingų dalykų, kurių mūsų kūnui visai nereikia. Jei atrasime teisingą santykį su savimi ir pasauliu, mūsų poreikiai taps protingesni. Šiandien gyvename vartotojiškoje visuomenėje, bet gamta mums neleis joje likti.

- Tokių lygios visuomenės idėjų jau būta, tačiau jos vadinamos utopinėmis, nes visi bandymai tai įgyvendinti nepavyko.

- Taip, anksčiau šios idėjos nepasiteisino, nes tolesniam žmonijos vystymusi to nereikėjo. Tai buvo atskirų mąstytojų idėjos – utopistų, komunistų. Tačiau dabar tai būtinybė, kurios iš mūsų reikalauja pati gamta. Tai ir yra šios globalios krizės priežastis. Mes privalome tai padaryti, nes jau atsidūrėme ties permainų slenksčiu ir nebegalime jų išvengti. Užuot svarstę, kad tokios idėjos utopinės, ir nieko nedarę, verčiau susimąstykime, ką galime padaryti, kad kažkas pasikeistų. Juk žmonės dabar pasimetę – tai pasireiškia įvairių protestų banga pasaulyje. Jeigu jie nebus suvaldyti per apmokymus, jie taps pavojingi.

Apmokius bedarbius jie galėtų daryti teigiamą įtaką visuomenei

- Kaip galima paskatinti Jūsų minimus pokyčius?

- Svarbiausi dalykai – mokymas ir auklėjimas. Mes turime specialią vaikų ugdymo metodiką, kai nuo mažens vaikai mokomi integralaus santykio su savimi ir pasauliu. Išaugę pasaulį jie vertins ir elgsis jame visiškai kitaip, kadangi jaus, kad viskas su viskuo susiję. Per savo egoizmą mes tai esame pamiršę.

Taip pat siūlome, kad žmonės, kurie tampa bedarbiais, taip pat būtų mokomi specialiuose kursuose, užuot sėdėtų namuose. Nedarbo lygis nemažės, mes negalime nuolat gaminti neprasmingus daiktus, kad vėliau juos parduotume, pirktume ir galiausiai išmestume. Taigi darbo netekę žmonės galėtų gauti nedidelę stipendiją, kuri leistų jiems išgyventi, ir mokytųsi kitokio bendravimo su pasauliu. Keisdamiesi jie turėtų labai teigiamą poveikį likusiai visuomenei. Tuomet nebereikėtų kalbėti apie depresiją, narkotikų žalą, savižudybes ir kitas šiuolaikinės visuomenės bėdas.

- Kokia Jūsų siūlomos metodikos esmė?

- Mes turime ugdymo programą vaikams. Supažindiname juos su žmonijos egoizmo istorija, integraliu požiūriu į pasaulį, žmogaus fiziologija ir psichologija, mokome, kad visi žmogaus aspektai sudaro vieną bendrą organizmą, kuriame visi jo elementai funkcionuoja atskirai, bet yra vieni su kitais susiję. Pagal tą patį principą gyvuoja ir pasaulis. Visos pasaulio tautos, nori to ar ne, yra priklausomos vienos nuo kitų. Todėl reikia žinoti, kaip turėtume sąveikauti tarpusavyje kaip vienas bendras organizmas. Taip pat vaikus supažindiname su visuomenės struktūra, rengiame jiems įvairias ekskursijas – pradedant gamyklomis, baigiant didžiulėmis įmonėmis, kad vaikai pažintų pasaulį, žinotų, iš ko jis susideda. Tai papildomi užsiėmimai šalia įprastų mokymo dalykų.

Tačiau pagrindinė mūsų metodikos dalis – auklėjimas. Užsiėmimų metu vaikai, susėdę ratu, diskutuoja, mokosi palaikyti kitą ar jam prieštarauti. Pavyzdžiui, inscenizuojame teismą, kurio metu aptariamas kažkieno blogas poelgis, vaikai svarsto, kodėl taip nutiko, kaip elgtųsi, jeigu atsidurtų to žmogaus kailyje. Iš esmės mes juos mokome ne diplomatijos, bet pajausti kitą, suvokti, kad jie visi vieni su kitais susiję. Šių pratimų dėka grupėje atsiranda tarpusavio supratimas ir bendrumo jausmas, kuris ir yra svarbiausias tikslas. Būtent šis jausmas įgalina mąstyti kitomis kategorijomis, atsiplėši nuo savojo „aš“ ir pasijusti „mes“ dalimi.

- Kiek laiko reikia šiems pokyčiams įgyvendinti?

- Manau, per artimiausius keletą metų žmonija privalės kažką pakeisti. Mūsų institutas dirba su UNESCO, Jungtinių tautų organizacija, su daugybe mokymo įstaigų. Štai ir Lietuvoje pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Šiaulių universitetu. Aš tikiuosi, kad jau šiemet mūsų siūloma metodika bus priimta kaip būtina pusiausvyrai visuomenėje įvesti. Kitos išeitis nėra – apie tai kalba tūkstančiai mokslininkų.