Iškilmių metu buvo perskaityta popiežiaus Jono Pauliaus II telegrama. Joje Šventasis Tėvas teigia, jog kartu džiaugiasi Kaune atstatyta bažnyčia, ir palinkėjo, kad šis įvykis sustiprintų visos šalies tikėjimą prisikėlusiu Kristumi.
Prezidentas savo kalboje pažymėjo, jog ši šventovė yra Lietuvos pasididžiavimas, nemirštančių tautos vertybių simbolis. "Tikiu, kad ši šventovė visada primins mums visiems jos reikšmę, sutelks tautą džiaugsmingomis ir jos sunkiausiomis valandomis", - konsekracijos iškilmių dalyviams sakė Lietuvos vadovas.
Žurnalistams V. Adamkus pasakojo prisimenantis, kai buvo kasami Prisikėlimo šventovės pamatai. Tuomet jam buvo 8 metai ir jis mokėsi greta esančioje tuometinėje Jono Jablonskio pradžios mokykloje.
"Galiu prisipažinti, kad buvau vienas iš tų, kuris patarnaudavau to klebono, kurio pastangomis ši bažnyčia gimė, Mišioms", - džiaugėsi valstybės vadovas.
Paklaustas, ar Lietuvos valstybė pajėgi skirti trūkstamus 5 mln. litų visiškai užbaigti Prisikėlimo bažnyčią, Prezidentas atsakė, kad valstybė gali skirti pinigų ir bažnyčiai, ir mokslui, ir žmonėms, ir skiria juos.
Kauno miesto mero teigimu, savivaldybei buvo garbė skirti 4 mln. litų, kurie leido šiemet užbaigti pirmąjį šventovės atstatymo darbų etapą. "Tai dovana visai Lietuvai Šv. Kalėdų proga", - sakė A. Garbaravičius.
Kaip ELTA jau rašė, visiškam bažnyčios pastato užbaigimui ir aplinkos sutvarkymui reikia dar maždaug 5 mln. litų. Iš viso bažnyčios atstatymo darbams po nepriklausomybės atkūrimo buvo gauta beveik 14,8 mln. litų, iš jų daugiau kaip 5 mln. litų - iš valstybės biudžeto, beveik tiek pat surinkta iš žmonių aukų. Kauno miesto savivaldybės indėlis - apie 4,6 mln. litų.
Jei finansavimas kitais metais būtų stabilus, šventovė galėtų švęsti pabaigtuves iki kitų metų lapkričio. Tikimasi, kad iki Lietuvos valstybės tūkstantmečio minėjimo visi likusieji Prisikėlimo šventovės atstatymo ir aplinkos sutvarkymo darbai bus baigti.