Už Vyriausybės pateiktas pataisas komitete balsavo tik socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė ir opozicijos atstovai.
Tuo tarpu trys Darbo partijos atstovai ir komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas nutarė, jog nukentėjusieji per Sausio 13-osios įvykius didesnių pensijų dar turės palaukti.
Vyriausybė siūlė per Sausio 13-osios įvykius invalidais tapusiems asmenims bei žuvusiųjų artimiesiems mokamas valstybines pensijas padidinti dukart.
Dabar pirmos grupės invalidai gauna 552 litų pensiją, antros - 414 litų, trečios - 276 litų. Žuvusių Nepriklausomybės gynėjų vaikams, sutuoktiniams bei tėvams skiriamos 552 litų pensijos.
Iš viso tokių asmenų šalyje yra 119. Vyriausybės skaičiavimu, padidintoms pensijoms kitąmet reikėtų apie 800 tūkst. litų.
"Tai nėra dideli pinigai. Kitų metų biudžete jų yra", - valdančiajai daugumai priklausančius komiteto narius nesėkmingai bandė įtikinti socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Paradoksu ministrė vadino ir tai, jog įstatymo pataisoms pritarė Seimo opozicijos atstovai - konservatoriai, liberalcentristai ir liberaldemokratai, tuo tarpu daugumos atstovai nepalaikė Vyriausybės.
Valdančiosios daugumos atstovų elgesys papiktino Socialinių reikalų ir darbo komiteto narę konservatorę Ireną Degutienę.
Pasak parlamentarės, kiekviena proga valdžia Nepriklausomybės gynėjams vis žadėdavo atkreipti dėmesį į jų problemas. Ypač daug tokių pažadų nuskambėdavo per kruvinų įvykių minėjimus.
Šiemet per Sausio 13-osios minėjimą Seime jo vadovas Artūras Paulauskas irgi pabrėžė, jog mirtis už tėvynę - labai kilni ir prasminga, bet šeimoms, kurios prarado artimuosius, tai menka paguoda.
A.Paulauskas tuomet teigė, kad bus svarstomos Valstybinių pensijų įstatymo pataisos, tiesiogiai susijusios su nukentėjusiaisiais 1991 metų sausio įvykių dienomis.
V.Blinkevičiūtė tvirtino, jog įstatymo pataisas Vyriausybė pateikė gavusi visų praėjusios kadencijos Seimo frakcijų pritarimą.
Vyriausybės teiktoms Valstybinių pensijų įstatymo pataisoms nepritarę Darbo partijos atstovai nemano apgavę laisvės gynėjus. Jie įsitikinę, jog projektą reikia gerokai tobulinti. Pasak Ramunės Visockytės, negerai, jog nukentėjusieji kiekvieną kartą turi jaustis kaip prašytojai.
"Neaišku, ar po metų kitų jiems neteks vėl eiti į ministeriją ar Seimo komitetus prašyti didinti pensijas. Ministerijos specialistai turėtų sugalvoti pensijų indeksavimo mechanizmą. Tam pritarė ir nukentėjusieji", - pabrėžė R.Visockytė.
Be to, Darbo partijos atstovė teigė pasigedusi aiškių argumentų, kodėl pensijas norima didinti būtent dukart. Abejonių parlamentarei kelia ir tai, ar pamaloninus vieną žmonių grupę neatsiras daugiau tokių prašymų.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Sysas įsitikinęs, kad jo vadovaujamas komitetas priėmė teisingą sprendimą. A.Syso tvirtinimu, šiuo metu valstybė neturi finansinių galimybių didinti valstybines pensijas visiems.
Anot politiko, nelogiška tokiais šuoliais didinti pensijas nukentėjusiesiems ir todėl, kad jos dukart viršytų socialinio draudimo pensiją ir minimalią mėnesinę algą.
Tuo tarpu Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos valdybos narys Juozas Kuoras pareiškė, kad Seimo sprendimas smarkiai nuvylė.
Prie sostinės televizijos bokšto šautinę traumą patyręs 71 metų vilnietis mano, kad nukentėjusieji verti kitokio valstybės požiūrio į juos. "Tų pinigų žmonėms reikia ne šiaip kam nors, o vaistams", - sakė J.Kuoras.