Rugsėjo viduryje į Vyriausybė su analogišku prašymu kreipėsi trisdešimt du Seimo nariai.
"Prisikėlimo bažnyčios atstatymas - Lietuvos garbės reikalas. Šios bažnyčios atstatymo darbų greitesnė pabaiga simbolizuotų ir mūsų krašto sėkmę", - buvo teigiama Vyriausybei adresuotame laiške, kurį pasirašė įvairių frakcijų atstovai.
Gruodžio 26-ąją, antrąją Kalėdų dieną, planuojama konsekruoti (pašventinti) atstatomą Kauno Prisikėlimo bažnyčią.
Svarbiausi atstatymo darbai jau baigiami, tačiau dar liko užbaigti fasadų apdailą, įrengti kolumbariumą, sutvarkyti aplinką. Šiems darbams dar reikia 5 mln. litų.
Nuo 1989 metų kultūros paminklo atstatymui jau išleista 9,4 mln. litų, iš kurių 4 mln. litų skyrė Vyriausybė, likusius - miesto savivaldybė, atstatymo darbus parėmusios bendrovės ir gyventojai. Į šias išlaidas neįtraukta savivaldybės paimta 4 mln. litų paskola.
Pernai Prisikėlimo bažnyčia buvo įtraukta į Lietuvos tūkstantmečio programą, tačiau šių metų biudžete lėšų bažnyčios atstatymui nebuvo numatytas.
Kauno savivaldybės parengtuose projektuose numatyta, kad Prisikėlimo bažnyčia ne tik tarnaus tikintiesiems, bet joje galėtų vykti ir sakralinės muzikos koncertai, paskaitos, čia būtų įrengta apžvalgos aikštelė, netoliese veikia atnaujintas Žaliakalnio funikulierius, todėl bažnyčia taptų svarbia Žaliakalnio kultūros centro dalimi.
Prisikėlimo bažnyčia, kaip tautos padėka Dievui už atgautą laisvę, pradėta statyti 1934 metais, bet jos statybas nutraukė sovietų okupacija ir Antrasis pasaulinis karas, po kurio nebaigtame pastate buvo įkurta Kauno radijo ir televizijos gamykla.
Atkūrus nepriklausomybę 1990 metais bažnyčia buvo grąžinta tikintiesiems, tačiau ją reikėjo rekonstruoti.