Ir socialliberalų, ir socialdemokratų lyderiai pripažino, kad valdančiosios daugumos atstovai iškelia vis daugiau prioritetų, kurių našta biudžetui darosi per sunki.
Kelių komitetų nariai socialdemokratai ir socialliberalai pareiškė, jog jie nebalsuos už Vyriausybės pateiktą biudžeto projektą, jei dalis krašto apsaugai skirtų lėšų nebus atiduota policijai, STT ir žemės ūkiui.
Mūšis pačioje valdančiojoje daugumoje laukia ir dėl švietimui skirtų pinigų.
"Įsipareigojimų reikės laikytis. Svyravimams čia nebus galimybių", - kalbėdamas apie krašto apsaugai numatytą 2 proc. bendrojo vidaus produkto dydžio biudžetą pareiškė Česlovas Juršėnas.
Pasak vieno socialdemokratų lyderių, frakcijos sprendimai dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto jos nariams bus privalomi: "Biudžetas - ne tas atvejis, kai leidžiama balsuoti laisvai".
Bet Č.Juršėnas buvo priverstas pripažinti, jog visų Socialdemokratinės koalicijos frakcijos narių nepavyks užčiaupti, nors bus griežtai siekiama, kad nederintos su frakcija nuomonės netaptų viešos: "Jeigu bus ypatingas noras ką nors siūlyti, Seimo nariai galės tuos pasiūlymus kelti komitetuose, taip pat susitikimuose su ministerijų arba žinybų vadovais, bet disciplina privalės būti".
Kitas Seimo vicepirmininkas Artūras Skardžius pritarė Č.Juršėnui.
A.Skardžius teigė, kad ir socialliberalai privalės susitaikyti su mintimi, jog tokio biudžeto projekto, kuris patenkintų visų Seimo narių apetitą, nėra ir nebus.
Pasak A.Skardžiaus, dviejų frakcijų vadovų pasitarime sutarta, kad ginčai dėl kitų metų biudžeto galės vykti tik frakcijų viduje.
Be to, jau nuspręsta, kad galutinį žodį dėl to, kaip balsuoti už biudžeto projektą, tars į bendrą posėdį lapkričio 5 dieną susirinksiantys abiejų Seimo valdančiųjų partijų frakcijų nariai.
Kaip ir Č.Juršėnas, A.Skardžius pripažino, jog visų nepatenkintųjų frakcijos narių numalšinti nepavyks: "Mechanizmo, kaip sutramdyti visus išsišokėlius, dar nesugalvojome".