Pasak jo, už išvadas buvo 8 komisijos nariai, prieš – vienas, socialdemokratas Edmundas Jonyla.

L. Kernagio teigimu, klausimai prezidentei Daliai Grybauskaitei suformuluoti „atskirai nuo išvadų“, o pačios išvados šiek tiek skiriasi nuo ketvirtadienį vakare priimtų sprendimų.

„Jos (išvados – DELFI) galbūt nedaug, bet kažkiek skiriasi. Klausimai prezidentei yra suformuluoti atskirai nuo išvadų. Yra punktai išdėlioti, ką komisija nagrinėjo, ką nutarė. O klausimai prezidentei yra atskirai.

Konservatorius, vienas aršiausių ministro Raimundo Palaičio kritikų komisijoje Naglis Puteikis prisipažino lemiamame balsavime nedalyvavęs – esą jis nespėjo grįžti į kabinetą. Politikas posėdžio metu bendravo su vieno televizijos infošou kolektyvu. Balsavimo metu dalyvavo devyni parlamentarai – lygiai tiek komisijos narių, kiek reikia kvorumui.

„Kernagio aštuntukas“

Spaudos konferencijos metu L. Kernagis pranešė dėkojantis savo kolegoms už „konstruktyvų, greitą darbą ir parodytą ryžtą“. Savo kompaniją, lygindamas komisiją su filmo „Oušeno aštuntukas“ personažais, jis vadino „Kernagio aštuntuku“.

Dėl FNTT vadovų atleidimo komisija nusprendė, esą jai nebuvo pateikti ojektyvūs motyvai dėl V. Gailiaus ir V. Giržado leidimų dirbti su slapta informacija panaikinimo ir atleidimo. Kaip ir skelbta anksčiau, siūloma FNTT vadovus grąžinti į darbą, o konkursą jų pareigoms užimti – nutraukti.

Konservatorius Jurgis Razma žurnalistams teigė, jog tai yra svarbiausias komisijos nuveiktas darbas. „Jeigu net nebūtų paisoma mūsų siūlymų, (...) manau, kad mūsų išvados galėtų būti pakankamai reikšmingos pareigūnams apsiginanti savo teises teisme“, - kalbėjo J. Razma.

FNTT vadovų atleidimas, komisijos nuomone, galėjo būti paveiktas „asmeninių politinių priežasčių“. Esą ministras R. Palaitis „galimai pažeidė Konstituciją“.

„Komisija, atsižvelgdama į tai, kad iki šiol buvusių nepriekaištingos reputacijos ir gerai dirbančių FNTT vadovų skubotas atleidimas nėra teisiškai pagrįstas, kad VRM ministras galėjo turėti tam asmeninių – partinių priežasčių, nesusijusių su nurodomais atleidimo motyvais, kad tokie ministro veiksmai sukėlė didelį neigiamą rezonansą visuomenėje ir padarė moralinę žalą valstybei bei jos teisėsaugos institucijoms, kad ministras be išsamaus tyrimo ir teismo viešai kaltindamas atleistus pareigūnus galimai pažeidė Konstituciją, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, kad liudydamas Komisijai nebuvo nuoširdus, mano, kad ministro R.Palaičio elgesys yra nesuderinamas su nepriekaištingos reputacijos ir bešališkumo principais“, - rašoma komisijos išvadose.

Už R.Palaičio atstatydinimą – ir konservatoriai

Komisija taip pat kreipėsi į premjerą A. Kubilių su siūlymu atleisti R. Palaitį iš pareigų.

„Mūsų komisija pareiškė, kad R. Palaičiu nepasitiki“, - konstatavo L. Kernagis, paklaustas, ar inicijuos R. Palaičiui interpeliaciją, jei jis liks ministro poste.

„Jeigu niekas nesureaguos, lieka parlamentinis mechanizmas – kelti klausimą dėl nepasitikėjimo ministru R. Palaičiu Seime. Ir mes tai darysime“, - jam antrino komisijos narys Žilvinas Šilgalis.

Anot konservatoriaus J. Razmos, ši valdančioji frakcija siūlymą atleisti R. Palaitį palaiko. Politikas teigė suvokiantis, kad tai kelia įtampą su liberalcentristais. „Bet aš manau, kad mes rasime išeitis ir iš vieno ministro problemos, tikiuosi, nepadarysim valstybės problemos“, - pridūrė J. Razma.

A.Bilotaitė: poligrafas gali būti naudojamas susidorojimui

Kita konservatorė, Agnė Bilotaitė, pareiškė, jog tyrimas poligrafu lengvai gali būti panaudotas susidorojimui su pareigūnais. Esą komisijos išvados turėtų tapti prevencine priemone, užkirsiančia kelią tokiems piktnaudžiavimams ateityje.

Jai antrino ir Ž. Šilgalis. Pasak jo, poligrafu tikrintiems pareigūnams buvo formuluojami labai skirtingi klausimai, kas esą galėjo nulemti ir skirtingus rezultatus.

„Klausimai vieniems pareigūnams buvo formuluojami labai siauro pobūdžio, kitiems – plataus pobūdžio“, - kalbėjo Artūro Zuoko bendražygis.

Sprendimo dėl D. Raulušaičio nepakeitė

Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis, komisijos nuomone, nepasirūpino pasitarimo prokuratūroje slaptumu ir sudarė sąlygas informacijos nutekėjimui. Be to, jis esą nedeklaravo, jog jo žmonos dėdė dirba dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir yra vienas jo akcininkų,

Dėl Valstybės saugumo departamento veiksmų komisija siūlo prezidentei ir atsakingoms žinyboms tobulinti saugumiečių darbą. Komisijos nuomone, yra „rimtų prielaidų manyti“, kad VSD nepagrįstai taikė operatyvinius veiksmus FNTT vadovų atžvilgiu. Dėl to siūloma atlikti atskirą tyrimą.

„Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis, įstatymo nustatyta tvarka nepasirūpinęs informacijos apie valstybės institucijų veiksmus saugumo užtikrinimu ir tokiu būdu sudarydamas sąlygas informacijos apie planuojamus valstybės institucijų veiksmus paskleidimui bei neįvertinęs galimo interesų konflikto dėl savo žmonos dėdės D.Budrio įtakos bendrovei „Lietuvos rytas“, galimai pažeidė pareigūno nepriekaištingos reputacijos vardą, todėl Komisija siūlo Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui teikti Lietuvos Respublikos Prezidentei jo atstatydinimą iš pareigų“, - rašoma išvadose.

Anot komisijos narės, konservatorės Aurelijos Stancikienės, apie galimą D. Raulušaičio dalyvavimą nutekinant informaciją prezidentūrai pranešė Andrius Nevera, buvės generalinio prokuroro pavaduotojas. A. Nevera esą apie tai pranešė prezidentės patarėjui J. Markevičiui, tačiau vėliau neva sulaukė žinios iš savo vadovo, Dariaus Valio, esą jis praradęs prezidentūros pasitikėjimą. A. Nevera esą sutinka atskleisti savo liudijimo komisijai turinį.

Premjeras turėtų privengti raštų KAM ir VRM vadovams

Premjerui A. Kubiliui komisija nusprendė rekomenduoti „vengti tokio pobūdžio veiksmų“. Kokių veiksmų – L. Kernagis nenurodė.

Vėliau komisijos vadovas atskleidė, kad premjerui esą „nebuvo jokios būtinybės“ kreiptis į VRM ir KAM dėl pakartotinio V. Gailiaus tyrimo poligrafu. Esą toks premjero kreipimasis „galėjo įtakoti tyrimo rezultatus“.

Prezidentei komisija nutarė pateikti papildomus klausimus.

Prezidentė turės atsakyti, ar pažeidė Konstituciją

Komisija, remdamasi R. Palaičio ir V. Gailiaus liudijimais, užduoda klausimus dėl prezidentės ir jos pavaldinių veiksmų FNTT istorijoje. Esą jeigu tai tiesa, D. Grybauskaitė galimai pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą valdžių atskyrimo principą.

„Remiantis Komisijai liudijusių VRM ministro ir V. Gailiaus viešais teiginiais, Komisija konstatuoja, kad Prezidentės ar jos atstovų duodami konkretūs nurodymai personalijų klausimais Prezidentei tiesiogiai nepavaldžioms institucijoms galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimo principą ir demokratinės valstybės pagrindus“, - teigiama komisijos išvadose.

Komisijos narys Žilvinas Šilgalis pareiškė, kad šis principas neabejotinai pažeistas, o klausimas tik toks, kas jį pažeidė – ar pati D. Grybauskaitė, ar jos patarėjas J. Markevičius.

Pastarąjį komisija įtaria įgaliojimų viršijimu. „Komisija atkreipia Prezidentės dėmesį, kad jos patarėjas J.Markevičius žiniasklaidai sakė netiesą, teigdamas, kad į Komisijos posėdį atvyko savo iniciatyva, nors iš tiesų buvo kviestas atvykti. Prezidentės patarėjas J.Markevičius peržengė savo kompetencijos ribas nurodinėdamas Seimo Antikorupcijos komisijai, kaip jai derėtų dirbti. Komisija prašo Prezidentės įvertinti kompetenciją viršijusio savo patarėjo elgesį“, - rašoma dokumente.

Konservatorius J. Razma aušino aistras, sakydamas, kad komisija prezidentei teikia „klausimą, bet ne kaltinimą“, o išvados neturėtų būti traktuojamos kaip „įžanga į apkaltą“.

„Daryti perversmą Lietuvoje mes nesiruošiame. Skaitykite eilutes, ne tarp eilučių“, - pridūrė komisijos vadovas L. Kernagis.

Priimtas ir protokolinis sprendimas dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko. Esą tokie pareigūnai neturėtų peržengti kompetencijos ribų ir nevartoti frazių, kurios „gali būti traktuojamos kaip spaudimas tautos atstovams“.

L. Kernagis taip pat deklaravo komisijos tikslą maksimaliai išviešinti komisijos surinktą medžiagą, posėdžių protokolus ir t.t. Kada tai gali įvykti – kol kas neprognozuojama.

Pliekėsi su išvadoms nepritarusiais komisijos nariais

Vienintelis prieš išvadas balsavęs komisijos narys, socdemas Edmundas Jonyla teigė nepritariantis prezidentei primetamam galimam Konstitucijos pažeidimui. Jis išsakė ir abejonių dėl to, kad išvados patvirtintos konservatoriaus Prano Žeimio, lig šiol nedalyvavusio posėdžiuose, dėka.

L. Kernagis replikavo, esą P. Žeimys nuo ryto dirbo su stenogramomis ir sprendimą priėmė kvalifikuotai.

Vėliau prabilo ir ketvirtadienį iš komisijos pasitraukęs socdemas Stanislovas Giedraitis. Pasak jo, tiek jis, tiek liberalcentristas Valdemaras Valkiūnas nesutiko su komisijos formuluotėmis.

Jam L. Kernagis atsakė, kad visi komisijos nariai turėjo galimybę balsuoti prieš, bet ne palikti posėdį – esą taip nurodoma Seimo Statute.

Premjeras Andrius Kubilius, komisijos verdiktą vadinęs labai svarbiu tašku FNTT istorijoje, savo sprendimo kol kas nepaskelbė. Liberalcentristų pirmininkas Algis Čaplikas sako, kad koalicijos likimas – konservatorių lyderio rankose.