Jis tiki, kad, atsiveriant naujoms paramos galimybėms iš Europos Sąjungos, gerės ir neįgaliųjų padėtis. "Europos Sąjungos politika - pašalinti visas integracijai trukdančias kliūtis: psichologines, švietimo, šeimos, kultūrines, socialines, profesines, finansines ir kitas", - teigė A. Paulauskas.

Pasak parlamento vadovo, ši diena neatsitiktinai minima kaip Europos, o ne Lietuvos neįgaliųjų diena - tai solidarumo ir naujos pradžios ženklas.

A. Paulausko pastebėjimais, visuomenėje vyksta teigiami požiūrio į neįgaliuosius ir neįgaliųjų integracijos pokyčiai. Kaip pavyzdį jis pateikė parlamentarą Edvardą Žakarį, kuriam regėjimo negalia "nebuvo kliūtis patekti į Seimą ir nėra našta siekiant dirbti visuomenės labui, kurios neatsiejama dalis yra ir žmonės su negalia".

Seimo Pirmininkas akcentavo, kad neigiamas požiūris į žmones su negalia ir tokių žmonių visavertis įsiliejimas į visuomeninį gyvenimą priklauso tiek nuo sveikųjų, tiek nuo neįgaliųjų. "Daug priklauso nuo visuomenės tolerancijos, tačiau nemažai priklauso ir asmeniškai nuo kiekvieno iš Jūsų, nuo aktyvių Jūsų pagalbininkų - visuomeninių organizacijų", - sakė A. Paulauskas.

Pačių neįgaliųjų pastangomis Seimo pirmininko fondas per pastarąją parlamento kadenciją apie 80 procentų lėšų skyrė žmonėms su negalia - ypač vaikams, jaunimui.

Tačiau, parlamento vadovo manymu, mūsų visuomenė dar nėra pakankamai tolerantiška. Pasak A. Paulausko, taip yra dėl nepakankamo sveikųjų ir neįgaliųjų bendravimo.

Europos neįgaliųjų dienos minėjimą Seime surengė asociacija "Lietuvos neįgaliųjų forumas". Renginio dalyviai svarstė Lietuvos neįgaliųjų problemas ir poreikius, aptarė laukiamus pokyčius Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.

Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. žmonių su negalia. Iš jų - beveik 14 tūkst. vaikų. Siekiant, kad būtų užtikrintos visos įmanomos neįgaliųjų teisės, yra priimtas naujas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, kuris įsigalios kitų metų liepos mėnesį.