Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus Aplinkos poskyrio vyresnioji specialistė Grita Ambraziejūtė BNS pasakojo, jog projektuojamų kapinių teritorija yra šalia jau 200 metų veikiančių sostinės stačiatikių kapinių. Pasak jos, pastarosiose kapinėse vietos naujiems kapams jau nebėra, todėl mirusieji laidojami artimųjų kapuose.
Tai yra vienintelės stačiatikių kapinės Vilniuje, nors keletoje sostinės kapinių dalis teritorijos paskirta ir stačiatikių kapams.
Projekto įgyvendinimui bus naudojamos Vilniaus miesto savivaldybė biudžeto lėšos, gaunamos už parduodamus naujus valstybinės žemės sklypus, taip pat jį finansuos Stačiatikių bendruomenė.
Pasak G.Ambraziejūtės, mažėjant vietos mirusiųjų laidojimui sostinėje, ketinama praplėsti ir kelerias katalikų kapines - Rokantiškių, Verkių. Be to, planuojama įrengti daugiau nei 70 hektarų ploto naujas kapines Naujininkuose, Žirnių gatvėje. Vis dėlto, pastarasis projektas stringa - vasaros pabaigoje svarsčiusi, ar perduoti šį sklypą savivaldybei, Vyriausybė sprendimą atidėjo.
"Sklypas neperduotas, nes Vilniaus apskrities viršininkas Feliksas Kolosauskas pareiškė, kad kažkas nori nuosavybę atsiimti, todėl nuspręsta ištirti", - BNS sakė Vilniaus savivaldybės miesto plėtros departamento darbuotojas Egidijus Dedūra.
G.Ambraziejūtės nuomone, jei Vyriausybė per žiemą kapinėms numatytą sklypą perduos savivaldybei, vasarą kapines Žirnių gatvėje jau būtų galima atidaryti.
Teritorijoje prie Žirnių gatvės miesto plėtros plane 1998 metais buvo numatyta įkurdinti ne tik kapines, bet ir krematoriumą, mat ieškoti alternatyvių laidojimo būdų verčia vis aštriau didmiesčiuose imamas justi žemės, tinkamos kapinėms plėsti, stygius.
"Jei Žirnių gatvėje bus įrengtos kapinės - pirmame etape ketinama eksploatuoti penkis hektarus, o palaipsniui ir daugiau - bei veiks krematoriumas, tai problemos Vilniaus mieste dėl vietų laidojimui neturėtų būti", - tvirtino G.Ambraziejūtė.
Vis dėlto, specialistų teigimu, krematoriumo statybos sostinėje klausimas negali būti svarstomas, kol nepriimtas Kremavimo įstatymas.
Lietuva - viena iš nedaugelio valstybių, kur ligi šiol mirusieji nėra kremuojami. Visose kaimyninėse šalyse - Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje - kremavimo paslaugos jau teikiamos. Kol kas maždaug keletas šimtų Lietuvos piliečių kasmet kremuoti vežami į Latvijos sostinėje Rygoje esantį krematoriumą.
Pasak G.Ambraziejūtės, jei krematoriumo, leisiančio nepritrūkti vietos laidojimui, Vilniuje nebus, reiks ieškoti kitų variantų.
"Pas mus vietos kapui skiriamos nemokamai, o užsienyje už vietą kapinėse sumokama dvidešimčiai metų į priekį. Praėjus šiam terminui, siūloma vėl susimokėti, o jei ne - laidojamas kitas žmogus", - apie kitų šalių praktiką pasakojo valdininkė.
Vilniuje dabar 42 kapinės, tačiau laidoti dar galima tik 17-oje, iš kurių dalyje - tik artimųjų kapuose. Pasak savivaldybės darbuotojų, šiuo metu daugiausiai laidojama Karveliškių ir Kairėnų kapinėse.