„Senelis Gabrielius nusprendė vienintelį savo sūnų - pagranduką - pavadinti Vytautu. Nuėjęs pas kunigą jis pasakė, kad sūnaus vardas bus Vytautas, o ne Vitoldas. Kunigas ėmęs dėstyti apie esą ne krikščionišką vardą ir pasiūlė pridėti bent jau antrą vardą. Senelis turėjo charakterį ir nesutiko. Kai kunigas pradėjo spyriotis, kad atsisako krikštytis, senelis pasakė surasiantis, kas pakrikštys ir davė užuominą apie protestantus. Taigi klebonas nenorėjo prarasti vienos sielos Katalikų Bažnyčiai“, - apie kone legenda virtusią Vytauto vardo reikšmę šeimoje kalbėjo V. Landsbergis.

V. Landsbergis vaikystėje Kaune laiką leisdavo su vyresniais kaimynų vaikais, vėliau tapusiais žymiais išeivijos veikėjais. Nekalti paauglių žaidimai kartais virsdavo pavojingais užsiėmimais.

„Julius Šmulkštys buvo mūsų kaimynas. Jis vaikščiodavo tokiomis golfo kelnėmis, labai išsiskiriančiomis. Žinoma, jis buvo vyresnis, bet aš kai ką pastebėdavau. O su Valdu Adamkumi draugavo mano brolis, už mane vyresnis pusketvirtų metų. Vokiečių okupacijos laikais jie spausdino nelegalų laikraštėlį „Jaunime, budėk“. Aš tai matydavau, nes brolis laikė spausdinimo aparatūrą. Kai vokiečiai jį suėmė, žinojau, kur yra paslėpta krūva atspausdintų laikraščių. Per kratą jų neaptiko, o gal nelabai stropiai kratė. Laikraščius parodžiau tėvui, nes jie būtų tapę pavojingu įkalčiu. Gerai atsimenu brolio draugus, nes kartais mūsų namo palėpėje buvo mokomasi šaudyti iš kariško šautuvo“, - apie nevaikiškus paauglystės užsiėmimus pasakojo V. Landsbergis.

Laidoje „Įžvalgos“ taip pat sužinosite, kaip V. Landsbergio giminės vokiečių okupacijos metais slėpė žydus ir komunisto Juozo Vito šeimą.

Laida „Įžvalgos“ - sekmadienį 16.45 val. per LRT.

Laidos vedėjas – Virginijus Savukynas.