Parodos, pavadintos pagal Sapiegų herbą "Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė - pergalės... Sapiegos - valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai", atidaryme dalyvavęs vyriausias Sapiegų giminės atstovas kunigaikštis Mykolas Sapiega (Michal Sapieha) sako, kad jo giminės istorija yra neatsiejamai susijusi su Lietuvos ir Lenkijos valstybių žemių istorija.
"Mano protėviai, kiek leido jų galimybės ir vaizduotė, buvo susaistyta su savo valstybe, stengėsi kurti jos istoriją. Istorikams palieku vertinti Sapiegų, Abiejų Tautų Respublikoje užėmusių aukščiausius pasaulietinius ir bažnytinius postus, politinę veiklą. Suprantu, kad ne visuomet šis vertinimas gali būti palankus, tačiau Sapiegų Lietuvoje ir Lenkijoje ilgam paliktu kultūriniu paveldu gali didžiuotis tiek lietuviai, tiek lenkai", - kalbėjo garbaus amžiaus Mykolas Sapiega, nuolat gyvenantis Belgijoje.
Sapiegų giminės senjoras pabrėžė, kad didikai Sapiegos į tėvynės istoriją įsirašė ne tik kaip politikai ar karo vadai, bet, visų pirma, kaip iškilūs mecenatai ir kolekcininkai - dosnūs bažnyčių ir vienuolynų fundatoriai, įspūdingų pilių ir rūmų statytojai.
Mykolas Sapiega yra pirmasis šios didikų dinastijos atstovas, po 200 metų pertraukos, kai buvo padalinta Abiejų Tautų Respublika, viešintis Lietuvoje.
Vieną garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų giminių - kunigaikščių Sapiegų dinastiją atskleidžiančioje parodoje Chodkevičių rūmų salėse suteikiama reta proga pamatyti per 330 eksponatų, tarp jų - ir labai vertingų gobelenų, tapybos ir auksakalystės dirbinių, knygų, dokumentų, taip pat visą garsiąją 72 Sapiegų giminės portretų kolekciją, atgabentą iš Krokuvos Vavelio muziejaus.
Pasak istorikų, išskirtinį Sapiegų giminės statusą istorijoje liudija užimtų svarbiausių pareigybių Lietuvoje skaičius, kuriuo Sapiegos nusileido tik Radviloms. 51 Sapiegų giminės atstovas buvo aukštas valstybės pareigūnas, 30 iš jų - Lietuvos valstybės senatoriai, taip pat buvo net 11 Lietuvos kanclerių ir pakanclerių. Žymiausias iš Sapiegų - Lietuvos kancleris, etmonas ir Vilniaus vaivada Leonas Sapiega, aktyviai dalyvavęs kuriant 1588 m. Trečiąjį Lietuvos Statutą ir jį paskelbęs.
Iš Gediminaičių save kildinusių Sapiegų padėties išskirtinumą patvirtina ir jų giminystės ryšiai su kitomis iškiliausiomis Lietuvos ir Lenkijos giminėmis - Radvilomis, Chodkevičiais, Sanguškomis, Tiškevičiais, Pacais ir kitais.
Parodos dėmesio centre - Sapiegų genealogija, valstybinė veikla, menų ir mokslų mecenavimas, fundacijos, kolekcionavimas. Joje eksponuojama beveik 100 Sapiegų giminės atstovų portretų bei dar dukart tiek unikalių dokumentų ir knygų, Sapiegoms priklausiusių tapybos, tekstilės, grafikos, auksakalystės ir kitų meno kūrinių, ginklų, kitų istorinių relikvijų.
Iki gegužės 20 dienos veiksiančios parodos naujovė - programa "Sapiegų gyvoji paroda". Kiekvieną savaitę galerijoje nuo vasario 28 dienos vyks nemokami teminiai kultūros vakarai ir parodos lankymas su jos kuratoriais. Taip pat vyks edukacinė programa vaikams, moksleiviams ir šeimoms bei šeštadienio koncertai ir popietės.