Tokią savo nuomonę E. Kūris išsakė skaitydamas viešą paskaitą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
„Aš nesu prieš visuomenės dalyvavimą, tikrai nesupraskite manęs neteisingai, neplauksiu prieš srovę ir, manau, kad visuomenės dalyvavimas kartais gali būti labai naudingas. Bet klausimas – dalyvavimas kur ir kokios visuomenės. Pažiūrėkime į veidrodį, kokia ta visuomenė“, - teigė teisininkas, pasitelkęs Lietuvos korupcijos žemėlapį iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tinklapio.
Pagal šiuo duomenis, kurie surinkti visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Vilmorus“ atlikus gyventojų apklausą, 79 proc. gyventojų mano, jog kyšis padeda lengviau spręsti problemas, 59 proc. nedvejodami duoti kyšį, 30 proc. yra pasirengę paimti tokią neteisėtą dovaną.
Kyšio dėl įsitikinimų ar kitų priežasčių neduotų tik 29 proc. gyventojų, o iš tų, kurie per paskutiniuosius penkerius metus nedavė kyšio niekam, 52 proc. nedavė tik dėl to, kad nebuvo tokios situacijos, jog iš jų būtų reikalaujama. Be to, 22 proc. žmonių nežino, ar kyšį paimtų, o iš tų, kurie per pastaruosius metus kyšio nepaėmė, 63 proc. nepaėmė tik todėl, kad jiems niekas nesiūlė.
„Štai yra veidrodis, tai yra visuomenė. Ir mes galime kalbėti apie visuomenės dalyvavimą, bet jeigu iš šešių tarėjų bent du trečdaliai patenka į šituos procentus, mes turėsime kitą problemą“, - pasakojo E. Kūris.
TM paruošė Visuomeninių teisėjų įstatymo projektą
Teisininkas šiuo atveju kalbėjo apie Lietuvoje vis pasirodančias iniciatyvas įtraukti į teismų sistemą visuomenę – per tarėjus, kurie arba būtų tarsi prisiekusiųjų teismas, arba kaip visuomeninis teisėjas, padedantis tikrajam teisėjui.
„Jūs nesijuokite, tai nėra kažkoks rankraštis, rastas Vasaros gatvės prieigose, tai yra Lietuvos valstybės institucijos darbuotojų sukurtas projektas ir darbuotojai turbūt gavo atlyginimą iš mokesčių mokėtojų kišenės“, - pusiau rimtai, pusiau juokais kalbėjo E. Kūris.
Pasak jo, įstatymo projekte buvo nurodyti du visuomeninių teisėjų atrankos būdai: pirmasis, atsitiktinė atranka, antrasis – visuomeninius teisėjus galėtų siūlyti politinės partijos, visuomeninės organizacijos, asociacijos, savivaldybių tarybos, seniūnijos, seniūnaitijos.
„Na, tai bus tikrai nepriklausomi visuomeniniai teisėjai“, - šaipėsi E. Kūris.
Toliau atranka turėtų užsiimti savivaldybės tarybos administracijos direktorius, o jam visos institucijos privalėtų teikti reikiamą informaciją – Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, policija.
„Kelmės rajono savivaldybės tarybos administratoriui visą informaciją, kurios jis pareikalaus, turi teikti VSD, STT, policija ir taip toliau. Kas tą sumąstė, aš nežinau, bet taip parašyta“, - pasakojo teisininkas.
Visuomeniniu teisėju galėtų būti pradinę mokyklą baigęs asmuo su išnykusiu teistumu
Įstatymo projekte, anot E. Kūrio, buvo tik nustatyta, kad visuomeniniu teisėju gali būti asmuo nuo 21-erių iki 70-ies metų amžiaus, nepriekaištingos reputacijos, o jo teistumas turi būti arba pasibaigęs, arba išnykęs.
„Taigi žmogus, kuris prieš penkiasdešimt metų baigė kokio nors rajono pagalbinę, pamaininę ar vakarinę mokyklą, po trejus metus pasėdėjęs kiekvienoje klasėje, ir jo šeštas teistumas už vagystę su įsilaužimu jau yra išnykęs arba pasibaigęs... Nežinau, nebent jo reputacija nepriekaištinga, bet neturėtų tokia būti. Tai jis labai tinkamas. Maža to, jis negali atsisakyti, aš nejuokauju, taip parašyta: jeigu jį parinko, jis turi tą funkciją atlikti ir turi ją atlikti, nori nenori. Jeigu jis neatvyksta į bylą, jis turi būti atvesdintas, jam skiriama 1000 Lt bauda. Tas tikrasis teisėjas paskiria baudą ir jis vis tiek turi spręsti bylą“, - projekto vingrybes atpasakojo teisininkas.
Toks visuomeninis teisėjas vis tik neturėtų galimybių susipažinti su byla, bet užtai galėtų dalyvauti visame procese – uždavinėti klausimus ir panašiai. Tik E. Kūris suabejojo, apie ką toks teisėjas galėtų klausinėti, jeigu jam negalima susipažinti su byla.
Kai teisminio nagrinėjimo procesas baigiasi, toks visuomeninis teisėjas žodžiu turėtų pareikšti savo vidinį įsitikinimą apie bylą, ir jeigu tikrasis teisėjas sutinka su tuo, byla galutinai išsprendžiama. Jeigu tikrasis teisėjas nesutinka, jis raštu argumentuoja, o tuomet visuomeninis teisėjas raštu jam atsako.
„O kas apmoka visa šita? Nustatyta, kad darbdavys privalo jam išlaikyti darbo vietą, bet kad darbdaviui kas nors būtų kompensuojama, nenumatyta. Tačiau kadangi procesas gali būti labai ilgas, tai visuomenininkui reikia šį tą mokėti. Tai reiškia, kad jam būtų mokami dienpinigiai, bet po to kai procesas pasibaigs. Po mėnesio, dviejų... Ir kadangi sąskaitos gali būti didelės, projekto rengėjai rašo, bylos nagrinėjimo išlaidas tikrasis teisėjas gali paskirstyti bylos šalims atsižvelgdamas į jų elgesį proceso metu“, - reziumavo E. Kūris.