– Kokie vardai šiuo metu Lietuvoje populiariausi? Kokia jų kilmė?
– Galima sakyti, kad paskutiniais metais patys populiariausi vaikų vardai yra krikščioniškos kilmės: mergaičių Emilija, berniukų Matas, Lukas. Šie vardai Lietuvoje labai populiarūs jau daugiau nei penkeri metai.
Tačiau lyginant pačius dažniausius mergaičių vardus su berniukų matyti, kad dažniausi vaikų vardai kilmės atžvilgiu yra nevienodi. Populiariausi berniukų vardai dažniau yra krikščioniškos kilmės - be minėtų Mato ir Luko, vardai Nojus, Dovydas, Kajus, Dominykas, taip pat vis labiau populiarėjantis Jokūbo vardas.
Dažniausi mergaičių vardai yra ne tik krikščioniški – be minėto Emilijos vardo, paskutiniais metais mergaitės dažnai pavadinamos Kamilės, Gabrielės vardais. Populiarūs ir savos kilmės lietuviški vardai Gabija, Ugnė, Austėja, Goda.
Pridurtina, kad paskutiniais metais lietuviai nevengia savo vaikus pavadinti ir trumpųjų vardų formomis – tą galima matyti net iš dažniausių paskutinių metų vardų. Vaikus mėgstama pavadinti vardais Gustas, Ignas, Emilis, Urtė, Viltė. Šie vardai – ilgesnių asmenvardžių trumpiniai.
Patys dažniausi vaikų vardai rodo, kad berniukams dažniau linkstama duoti trumpesnius vardus nei mergaitėms. Statistikos atžvilgiu taip pat pastebima dar viena tendencija: bent jau per paskutinius penkerius metus patys dažniausi vardai nėra tokie dažni, kokie buvo skirtingais dvidešimtojo amžiaus metais. Tai greičiausiai aiškintina ir mažesniu gimstančiųjų skaičiumi, ir dėl globalizacijos padidėjusia vardų įvairove.
– Kas, Jūsų nuomone, lemia vardų madas?
– Vardų madas lemia labai daug veiksnių. Vienas jų yra tam tikru laiku tam tikroje visuomenėje vyraujanti subjektyvi nuostata, kad vieni vardai yra gražūs, o kiti – nelabai, yra nuobodūs, netinka vadinti vaikams.
Taip pat svarbus ir laikotarpis, kuriuo žmogus gyvena, dar – visuotinės informavimo ir komunikavimo priemonės, prasiplėtęs žmonių akiratis. Įtakos turi ir žymūs žmonės: kartais jų pasirinktus vaikų vardus perima visuomenė.
Pasitaiko atvejų, kad ir pačių žinomų žmonių vardai yra paskata pavadinti vaikus jų vardais. Pavyzdžiui, nuo 2004 m. išgarsėjus dainininkei Mia, nuo tų metų populiarus tapo ir vardas Mija.
2006-2008 m. kasmet juo buvo pavadinta daugiau nei po 50 Lietuvoje gyvenančių mergaičių, nors anksčiau buvo vos viena kita. Taip pat ir vardo forma Mia paskutiniais metais registruojama vis daugiau lietuvių mergaičių, ypač gimusių Jungtinėje Karalystėje.
Žymūs žmonės tarsi pastiprina turimo vardo reikšmę, suteikia vardui savo sėkmės atspalvio.
– Ar pastebite populiarių serialų įtaką renkant vardus vaikams?
– Gal ir klystu, bet man atrodo, kad serialai šiuo metu nėra tokie populiarūs, kokie buvo prieš 10 metų, juos daugiau žiūri vyresnio amžiaus žmonės, kurie susilaukia jau ne vaikų, o vaikaičių. Reikia skirti užsienio ir lietuviškus serialus, kuriuose dalis serialų herojų vardų dažniausiai yra įprasti to laikotarpio, kuriuo yra gimęs serialo veikėjas, žmonių vardai.
Vis dėlto serialų įtaką vardyne galima matyti. Pavyzdžiui, iš lietuvių serialo „Nekviesta meilė“, pradėto rodyti 2007 m., išplito vardas Mėta. Būtent nuo 2007 m. kasmet juo pavadinama po kelias dešimtis mergaičių. Serialų palikimu laikyčiau ir pavienius XX a. pabaigoje duotus vardus Izaura, Alondra, Milagra.
– Ar yra vardų, kurie kadaise buvo itin populiarūs, tačiau šiandien praktiškai išnykę, niekam nebesuteikiami?
– Mūsų vardyne tokių atvejų daugybė. Pakanka šiandien pažiūrėti į anksčiau įvairiais laikotarpiais itin dažnų vardų Ona, Aldona, Regina, Janina, Danutė, Daiva ir kt. populiarumą ir pamatysime, kad per pirmą XXI a. dešimtmetį kasmet šie vardai buvo duoti ne daugiau nei dešimčiai mergaičių, o vardu Aldona nuo 2004 m. nebuvo pavadintas nė vienas vaikas.
Anksčiau šie vardai buvo itin populiarūs, pasitaikydavo metų, kai jais buvo pavadinama daugiau nei po tūkstantį mergaičių. Pavyzdžiui, 1932, 1933 m. vardu Ona, 1955, 1957, 1958 m. vardu Danutė.
Galima teigti, kad paskutiniu dešimtmečiu populiariausi moterų vardai, lyginant su populiariausiais vyrų vardais, smarkiai keičiasi, nors ir vyrų vardyne buvę labai populiarūs vardai paskutiniais metais nedomina tėvelių. Pavyzdžiui, nuo 2007 m. Petro vardu kasmet pavadinama mažiau nei po dešimt berniukų.
– Į ką patartumėte atkreipti dėmesį renkant vardą?
– Renkant vaikui vardą pirmiausia patarčiau gerai apgalvoti, ar tas vardas tikrai patinka, ar bus smagu ir patogu jį vartoti, kaip vardas bus trumpinamas, kaip jis derės prie pavardės ir t.t. Taip pat siūlyčiau vengti labai keistų, egzotiškų vardų, kurie yra svetimi mūsų kultūrai. Vaikas gali turėti problemų dėl tokio vardo – vardą bus sunku iš karto išgirsti, perrašyti ir panašiai.
Yra tėvelių, kurie bando sukurti vardus, dirbtinai keisdami garsus ir perdirbdami jiems žinomus asmenvardžius. Greičiausiai gramatiškai tokie vardai bus taisyklingi, tačiau žinant žmonių smalsumą ir norą žinoti vardų reikšmes, taip pat ir norą turėti ką nors gero, gražaus reiškiančius vardus, to daryti nepatarčiau.
Jeigu norima duoti ne taip dažnai vartojamą vardą, jį taip pat reikėtų suteikti atsakingai – man visai gražu, kai duodamu vaikui vardu kažkada buvo vadinamas ir koks nors žymus žmogus. Dar siūlyčiau prisiminti ir savo giminės vardus – senelių, prosenelių, garbingų giminaičių vardus.
Vertinant vardus kalbiniu aspektu būtinai siūlyčiau pasitikrinti, ar vardas atitinka mūsų rašybos taisykles, skiemenavimo dėsnius. Nėra paslaptis, kad nusižiūrėti ir užsienyje mėgstami vardai dažnai turi ir lietuvių kalboje įprastas vartoti formas. Man atrodo, kad žmonės pirmiausia negerbia patys savęs, kai pavadina vaikus vardais, turinčiais rašybos klaidų, ar mažų mažiausiai keisti, kai siekdami „tikslumo“ perrašo nusižiūrėtą vardą taip, kaip jis vartojamas kuria nors užsienio kalba (pvz., anglų, ispanų).
Jeigu pasitartų su kalbininkais ar bent atsiverstų profesionalių užsienio kalbininkų parengtus žodynus, tai pamatytų, kad jų pasirinktos rašybos vardas, kuris dažnai būna krikščioniškos kilmės, labai įvairiai užrašomas skirtingose kalbose.
– Pateikite vardų su rašybos klaidomis pavyzdžių.
– Lyginant su ankstesniais metais, mūsų varduose rašybos klaidų mažėja. Tačiau dar pasitaiko atvejų, kai ir 2007-2010 m. gimę vaikai, kurie dažniausiai yra lietuvių tautybės ir gyvena Lietuvoje, užrašomi vardais be nosinių.
Pavyzdžiui, Ažuolas, Drasita, Kestmina. Taip pat yra ir vardų, kurie užrašyti su raidėmis e, u, z vietoj lietuviams įprastųjų ė, ū, ž. Pavyzdžiui, Armante, Jorune, Dziugas, Zavinta ir kt. Dažniausiai tokie vardai yra užsienyje (ypač Airijoje, taip pat Jungtinėje Karalystėje, JAV) gimusių ir Lietuvos pilietybę, taip pat dažniausiai ir lietuvių tautybę turinčių vaikų.
– Aš pats esu Mindaugas, gimiau 1985 m. Pastebiu, kad mano kartoje daug Mindaugų. Ar tai gali būti susiję su tautiniu atgimimu?
– Vardai būna populiarūs tam tikru metu, o jų populiarumas yra priklausomas ir nuo istorinių aplinkybių. Mindaugo vardas yra ne tik vienas iš senųjų lietuvių dvikamienių asmenvardžių, bet ir mūsų Lietuvos karaliaus vardas. Todėl žmonės, duodami berniukams šį vardą, greičiausiai su juo sieja ir tautos galingumo, ir savarankiškumo, ir kitas lietuviškumo idėjas.
Todėl galima sakyti, kad Mindaugo vardas yra susijęs su tautiniu atgimimu, nes būtent devintajame dešimtmetyje vis labiau stiprėjant mūsų savarankiškumo idėjoms, tai matyti ir vardyne. Devintajame dešimtmetyje tam tikrais metais Mindaugu pavadinama po tūkstantį berniukų. Apskritai Mindaugo vardas Lietuvoje yra labai populiarus, patenka į dažniausių Lietuvos žmonių vardų dešimtuką, o tokį jo dažnumą būtent ir lemia šio vardo populiarumas devintajame, taip pat aštuntajame dešimtmečiais.
– Ar įmanoma pasakyti, kas kiek laiko kinta vardų mados?
– Man atrodo, kad tiksliai pasakyti negalima. Kita vertus, iš tam tikrų vardų davimo tendencijų, pokyčių galima matyti visuomenės sąmonės lūžius, istorijos raidą. Čia tinkamas atrodo jau enciklopediniu tapęs pavyzdys apie XX a. pradžios vardų kaitą Rusijoje po revoliucijos, kai siekta vaikus pavadinti visiškai naujai sukurtais vardais, taip pat ir suaugusiuosius skatinta keisti senus vardus į naujus ideologinius.
Taip buvo propaguojami tokie vardai kaip Antena, Akadema, Barikada, Traktor, Granit, vardai abriaviatūros – Edil (eta devočka imeni Lenina), Liubinista (liubit istinu), Vosmarta (vosmoje marta), Želdora (železnaja doroga) ir kt. Dalis tokių vardų prigijo, bet didžioji dalis – ne. Būtent čia vardynas ir rodo bendrąsias ideologines to meto nuostatas – iš pagrindų pakeisti pasaulį, jį sukurti iš naujo.
Lietuvoje iš tuo laikotarpiu propaguotų vardų dar ir dabar, nors ir retai, vartojamas vardas Vladlenas, Vladlena (siejama su Vladimiras Leninas). Taip dažniausiai pavadinami nelietuvių tautybės vaikai, tačiau pasitaiko, kad ir šį vardą gauna ir lietuviai (paskutinį kartą juo buvo pavadintas nelietuvių tautybės atstovas, gimęs 2010 m.).
– Žinau, kad dauguma iš pažiūros lietuviškais laikomų vardų nėra lietuviškos kilmės. Pateikite tikrų lietuviškų vardų pavyzdžių.
– Tikrai yra paplitusi nuomonė, jog tas vardas, kuris yra dažnas Lietuvoje, tas ir yra lietuviškas. Teko girdėti, kad tokie vardai kaip Jonas, Ona, Antanas, Petras, Janina yra lietuviški vardai. Iš tikrųjų taip nėra, nors šie vardai ir yra labai dažni Lietuvoje. Tikraisiais lietuvių kilmės vardais yra laikomi asmenvardžiai, kurie yra kilę iš mūsų kalbos leksikos.
Tokie vardai yra senieji dvikamieniai asmenvardžiai, pvz., Rimantas, Milgaudas, Žygimantas, dvikamienių asmenvardžių trumpiniai, pvz., Rimas, Vainius, Vytas, taip pat trumpinių kilmės priesagų vediniai, pvz., Kęstutis, Vytenis, Ramūnas, Birutė, apeliatyvinės kilmės vardai, atsiradę iš lietuvių kalbos žodžių, pvz., Smiltė, Vakaris, Giedrė, Audrius, Aistė, Eglė, Laima ir kt.