Konferencijoje dalyvavo ne tik Lietuvos jaunimo politinių ir studentų organizacijų lyderiai, bet ir Laisvosios rinkos instituto atstovai, aukštųjų mokyklų vadovai bei politikai. Kalbėtojai iš esmės sutarė, kad aukštojo mokslo sistema turi atitikti rinkos dėsnius ir skatinti konkurenciją, todėl privačių ir valstybinių aukštųjų mokyklų teisės turi būti sulygintos.

Vis dėlto, studijos - tai ne tik specialisto rengimas, bet ir galimybė atsiskleisti asmenybei, todėl siekiant išspręsti socialines problemas reikia ieškoti galimybių įgyvendinti kreditavimo sistemą ir skatinti privačių verslininkų fondų kūrimąsi. "Išsilavinimą vertindami tik kaip prekę, Jūs nematote verkiančių studentų, kurie kreipiasi į mane, nes negali sumokėti už mokslą ir yra priversti palikti universitetą" - pastebėjo VU prorektorius Saulis Vengris.

LR Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius pabrėžė, kad svarbiausia suteikti kokybišką išsilavinimą ir įtvirtinti atvirą ekonominę sistemą, kurioje žinios taptų pagrindiniu darbuotojo vertinimo kriterijumi. "Apie kokią studijų kokybę už centą galime kalbėti?" - į tai retoriškai atsakė VU vadovas. Vis dėlto, turime siekti, kad mokesčių mokėtojų lėšos būtų naudojamos efektyviai, todėl jaunimas siūlo finansuoti ne konkrečius universitetus, bet skelbti konkursus dėl studijų programų įgyvendinimo. "Daugelį specialistų galima parengti per trumpesnį laiką, o stipendijos turėtų būti išskirtinis atvejis, bet ne taisyklė," - pastebėjo jaunimo organizacijų lyderiai.

Ne kartą minėtas perspektyvus modelis: studentas pats moka už mokslą realią kainą, o valstybė sudaro sąlygas gauti kreditą, kurio nereikia grąžinti jaunuoliams, studijavusiems labai gerai. Tai viena iš galimybių - Liberalaus jaunimo surengta diskusija paskatino jaunimo organizacijas toliau tartis dėl bendrų principinių nuostatų, kaip turėtų būti finansuojamas aukštasis mokslas, sakoma pranešime spaudai.