Šiaulių rajono Mumaičių kaime esančiame Oro gynybos batalione pirmadienį Norvegijos ginkluotosios pajėgos Lietuvos kariuomenei oficialiai perdavė dvidešimt raketų paleidimo įrenginių, penkis NATO standartų radarus "Giraffe" ir 260 "MK3" modifikacijos raketų.

Ginkluotė, kuri Lietuvai perduota neatlygintinai, kainuoja apie 135 mln. litų.

KOP vadas pulkininkas Jonas Marcinkus BNS sakė, jog Oro gynybos batalione jau sukomplektuota raketinių kompleksų kuopa, kurios kariai pradėjo mokytis naudotis naująja ginkluote. Tikimasi, kad "RBS-70", jų valdymo kompleksais ir radarais aprūpintas būrys jau iki Kalėdų užims pozicijas prie IAE, kur iki šiol buvo dislokuota zenitinių pabūklų "L-70" kuopa.

Pasak J.Marcinkaus, toliau IAE oro erdvę saugos tiek artilerijos, tiek raketiniai zenitiniai kompleksai. Oro gynybos batalionas iki šiol buvo ginkluotas Švedijos dovanotais artileriniais zenitiniais pabūklais "L-70".

Anksčiau grupė bataliono karininkų ir liktinių karių Norvegijoje išėjo naudojimosi naująja ginkluote ir jos aptarnavimo mokymus bei įgijo teisę rengti kitus karius. Instruktoriai pradės mokymus po ginkluotės perdavimo.

Artimojo nuotolio raketines sistemas "RBS-70" gamina Švedijos bendrovė "Saab Bofors Dynamics", radarus "Giraffe" - Švedijos komunikacijų technologijų bendrovė "Ericsson". Sistema pradėta kurti praėjusio amžiaus 7-jame dešimtmetyje, Švedijos ginkluotosiose pajėgose "RBS-70" naudojamos nuo 1977-ųjų.

Ginkluotės apžvalgininkų teigimu, "RBS-70" yra pasaulyje gerai žinoma ginkluotės sistema, lyginama su JAV gamybos "Stinger" ar sovietinėmis bei rusiškomis "Strela" ir "Igla" sistemomis.

Sistemą sudaro transportavimo- paleidimo įrenginys su valdoma raketa, optinio ir lazerinio taikymo prietaisas, taikinių atpažinimo "savas- svetimas" įrenginys, maitinimo baterija ir trikojis. Paleidimo įrenginys taip pat gali būti montuojamas ant transporto priemonių - visureigių, šarvuočių. Švedijoje raketiniai kompleksai "RBS-70" pritaikyti ir karinių jūrų pajėgų laivuose.

"RBS-70" kompleksai gali būti naudojami tiek pavieniui, tiek sujungti su vadovavimo punktais-radiolokacinėmis stotimis.

Paleistą raketą valdo lazerio spindulys, kurį skleidžia taikymo prietaisas. Sistemą valdančiam kariui tenka atsakinga užduotis - išlaikyti taikinį taikiklyje maždaug 10-15 sekundžių - tuo metu raketa skrieja į taikinį lazerio spindulio suformuotu "koridoriumi". Nuo komplekso sukūrimo prieš tris dešimtmečius gamintojai nesyk tobulino tiek paleidimo ir taikymo įrangą, tiek pačias raketas.

Raketos kovinė galvutė gali pramušti iki 20 cm storio šarvą, be to, sprogimo metu paskleidžia 3 tūkstančius volframo šratų. Priklausomai nuo modifikacijos, raketos gali pasiekti nuo 200 metrų iki 5-8 tūkstančių metrų atstumu skrendančius taikinius. Maksimalus taikinio skridimo aukštis - 5 tūkst. metrų.

"RBS-70" kompleksai naudoti tik vieninteliame kariniame konflikte - 1980-1988 metų kare tarp Irano ir Irako. Manoma, kad Irano kariuomenės ginkluotėje buvę kompleksai numušė daugiau kaip 40 Irako lėktuvų.

"RBS-70" pranašesnis už "Stinger", "Strela" ir "Igla" tolesniu veikimo nuotoliu, tačiau kaip komplekso trūkumas nurodomas jo didelis svoris, raketos negali būti paleidžiamos nuo peties, komplekso negali valdyti vienas karys.

2002 metais Lietuva ir JAV pasirašė susitarimą dėl artimojo nuotolio "žemė-oras" klasės raketų "Stinger" įsigijimo. Pagal sutartį už bendrovių "Hughes Missile System Company" ir "General Dynamics/ Raytheon Corporation" pagamintas 60 raketų ir 8 jų paleidimo įrenginius Lietuva per trejus metus turi sumokėti 31 mln. JAV dolerių. Į įsigytus komplektus įeina "Stinger" paleidimo platformos, raketos, taikymo radarai, į sandorio kainą įeina karių mokymas ir logistikos parama. Raketinės sistemos bus montuojamos ant galingų visureigių "Humvee".

"Stinger" sistemomis, kurios pasieks Lietuvą iki 2005-ųjų pabaigos, bus apginkluota nuolatinės parengties brigados "Geležinis vilkas" priešlėktuvinės gynybos kuopa.

2001-siais Lietuva tapo pirmąją Europos valstybe, įsigijusia vidutinio nuotolio prieštankinių sistemų "Javelin", kurias gamina JAV bendrovių "Lockheed Martin" ir "Raytheon" bendra įmonė.