Šeduviai ėmė panikuoti dėl pavojaus sveikatai. Apie cheminę bombą pusmetį žino atsakingi pareigūnai, bet jiems nesiverčia liežuvis nuraminti gyventojus. Pavojingą istoriją tiria policija.

Pavojaus varpai neišgirsti

Kelis mėnesius rajone skambinę pavojaus varpais dėl iškilusios grėsmės sveikatai, parašę ne vieną skundą į atitinkamas šalies institucijas ir nesulaukę rimtos reakcijos, Šeduvos miesto gyventojų atstovai kreipėsi į "Šiaulių kraštą".

Šeduviai kvietė nuvykti į sandėlį ir įsitikinti, jog šį statinį galima prilyginti cheminei bombai. Gyventojai siūlėsi palydėti žurnalistus į sandėlį aplinkiniu keliu, kuriuo atvykus, į pastatą įmanoma prasmukti nepastebėtam. Atvykęs prie privataus sandėlio iš fasado pusės, vidun gali ir nepatekti - yra stebima, kad pašaliniai ten nelandžiotų.

Nuodų rezervuaras

Sovietmečiu statytas trąšų sandėlis, praeityje priklausęs "Šeduvos agrochemijai", o vėliau ėjęs iš rankų į rankas, dabar pagal geležinkelį stūkso it vaiduoklis: kiauru stogu, be durų, be langų, iš tolo skleidžiantis specifinį cheminių medžiagų kvapą. Sandėlio metalinės konstrukcijos stipriai pažeistos chemikalų.

Vyresnio amžiaus žmonės žino: šis grandiozinis statinys praeityje buvo vienas iš didžiausių trąšų terminalų ne tik šalyje, bet ir buvusioje Sovietų Sąjungoje. Nors sandėlis vėjo prapučiamas, viduje jaučiamas stiprus chemikalų kvapas. Eiti pasieniais rezervuaro link, prie kurio veda palydovas, neatrodo saugu - kojos sunkiai randa kietesnį pagrindą. Imi galvoti, kad sandėlyje metų metus laikyti chemikalai suardė visa, kas yra aplink.

Iš sandėlio trijų rezervuarų vienas - pusiau užpiltas žemėmis. Kita jo dalis apsemta aitriai dvokiančio vandens. Palydovas ranka rodo į paviršiuje plūduriuojančius popierinius maišus ir pusbalsiu aiškina: "Palaidotos trąšos aptirpo, maišai palengvėjo, gal dėl to ir pradėjo kilti į paviršių".

Įsižiūrėjęs vandenyje gali nesunkiai pastebėti ir daugiau tokių maišų. Jie - pusiau panirę. Ilgoką lentgalį kišame į rezervuaro vandenį ir iš jo keliame jau išskydusius, bebaigiančius sunykti popierinius maišus. Tokiuose sovietmečiu būdavo laikomi įvairios paskirties chemikalai. Ant kai kurių maišų tebėra ryškios raudonos juostos. Palydovas aiškina: "Taip būdavo ženklinami ypač pavojingi pesticidai".

Dvokiančios laidotuvės

"Šiaulių kraštas" susirado žmogų, galintį papasakoti, kas šiame trąšų sandėlyje vyko prieš pusmetį. Pašnekovas atskleidė savo akimis regėjęs, kaip šių metų vasarą prie sandėlio buvo atvežta chemikalų. Jie suversti į vieną iš rezervuarų. Chemikalų buvę įvairių: ir maišuose, ir statinėse. Kai kurie maišai buvo suplyšę, chemikalai byrėjo, žmonėms graužė odą, akis ir gerkles.

"Šiaulių krašto" pašnekovui tada tekusi paskutinė užduotis chemikalus užkloti žemėmis. Vyriškis prisimena buldozeriu stumdęs sandėlyje buvusį suvežtą dirvožemį tol, kol krūvą išlygino. Nors buvo manyta, kad žemių užteks užpilti visą rezervuarą, jų pritrūko. Vienas rezervuaro kampas liko neužpiltas. Tai ir esąs tas pats kampas, kuriame dabar kaupiasi vanduo, o į jo paviršių kyla maišai su chemikalais.

"Kiek ten galėjo būti chemikalų, nežinau. Prisimenu tik, kad buldozeris, kuriuo dirbau, po to visą mėnesį dvokė", - pusmečio senumo įvykius prisiminė pašnekovas.

Niekas nieko nežino

Kai kurie šaltiniai "Šiaulių kraštui" tvirtino, kad tądien, kai sandėlio rezervuare buvo laidojami chemikalai, darbus stebėjo rajono Savivaldybės vyriausiasis ekologas Algimantas Česas, o darbams vadovavo buvęs sandėlio savininkas, trąšomis prekiavusios bendrovės "Driada" direktorius Antanas Zibolis.

"Šiaulių krašto" paprašytas patvirtinti arba paneigti tai, ką sako šaltiniai, A. Česas patikino: paskutinį kartą šiame sandėlyje jis lankėsi prieš porą metų. Tada jame dar buvo šiek tiek trąšų. Po to pasklido kalbos, kad kažkas sandėlyje palaidojo pesticidų. Ar tai tiesa, bus galima pasakyti tik gerai ištyrus sandėlio gruntą.

Buvęs "Driados" direktorius, dabar - UAB NORD/LB draudimo Agroskyriaus specialistas, rajono Savivaldybės tarybos narys A. Zibolis "Šiaulių kraštui" nepaneigė, kad kas nors jį galėjo matyti sandėlio prieigose, kai ten buvo laidojami chemikalai.

A. Zibolis sakė dažnokai turįs reikalų Šeduvoje, tad gali būti, kad ir tąkart jis buvo kur nors netoli sandėlio - prie geležinkelio esančiose įmonėse jam dažnai tenka lankytis. Tačiau A. Zibolis paneigė pats atvežęs į sandėlį chemikalų ar liepęs palaidoti ten kieno nors kito atvežtus chemikalus.

"Tada sandėlis buvo nebe mano ir aš nebegalėjau kontroliuoti jokių jame atliekamų darbų", "Šiaulių kraštui" sakė A. Zibolis.

Prieš pusmetį sandėlis iš tiesų priklausė ne A. Ziboliui. Jis pastatą jau buvo pardavęs rajono ūkininkui Gintarui Žilėnui.

G. Žilėnas "Šiaulių kraštui" sakė savo ūkyje nenaudojąs rusiškų chemikalų ir jų sandėlyje niekada nelaikęs. Šiuo sandėliu jis iš tiesų nė nesinaudojęs. Pastatas buvęs nesaugomas, todėl į jį galėjo patekti bet kas.

Specialistas ramus

Radviliškio rajono aplinkos apsaugos agentūros viršininkas Petras Kuraitis "Šiaulių kraštui" sakė apie palaidotus pesticidus šių metų vasarą sužinojęs iš tyrimą pradėjusių rajono Policijos komisariato pareigūnų.

P. Kuraitis sakė tada turėjęs tikslą išsiaiškinti, ar iš tiesų gruntas sandėlyje užterštas. Į Šeduvą buvo iškviesti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinio analitinio kontrolės skyriaus specialistai. Jie paėmė sandėlio grunto mėginius ir nustatė: palyginti su dirvožemio, kuriame auginamos žemės ūkio kultūros, normomis, sandėlio grunte yra per daug tik vieno cheminio elemento.

P. Kuraitis "Šiaulių kraštui" sakė manąs, kad tokia nežymi tarša nedaro žalos aplinkai, juo labiau kad chemikalai, jei jų rezervuare ir yra, negali pasklisti į požeminius vandenis - rezervuaro sienos sandarios tarsi sarkofago.

P. Kuraitis sakė netikįs, kad laikas ar cheminės medžiagos galėtų "sarkofagą" padaryti nebesandarų bei išreiškė viltį, jog sandėliu tinkamai pasirūpins dabartiniai šeimininkai - "Achemos" grupė.

Atsakingos žinybos neskuba reaguoti

"Šiaulių krašto" kalbintas rajono Policijos komisariato viršininko pavaduotojas Gintautas Šarauskas sakė manąs, kad chemikalais užteršto sandėlio gruntas buvo ištirtas nerimtai. Pareigūnas įtaria, kad ištirtas tik paviršinis grunto sluoksnis, todėl išvados apie taršą negali būti tikslios.

G. Šarauskas sakė, kad apie Šeduvos pašonėje palaidotus chemikalus informuotos visos tuo turinčios būti suinteresuotos žinybos. Bus reikalaujama ištirti sandėlio giluminį gruntą, jo paėmus iš gręžinio. G. Šarauskas "Šiaulių kraštą" taip pat informavo, kad apie rajone palaidotus chemikalus yra informuota ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Mat yra įtarimų, jog dalis lėšų, praeityje skirtų chemikalams išvežti iš rajono, gali būti panaudota ne pagal paskirtį.

Policijos komisariato viršininko pavaduotojas užtikrino, kad tyrimas dėl palaidotų chemikalų tęsiamas. Gaila tik, kad suinteresuotos žinybos neskuba reaguoti į policijos pranešimus.

Žinybos, kurios turėtų būti neabejingos aplinkos taršai, neskuba reaguoti ir į šeduvių skundus. Į pranešimą apie grėsmę Šeduvos miesto gyventojams dėl netoliese palaidotų chemikalų nesureagavo net Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus tarnyba.

Žurnalistams prireikė medikų pagalbos

Kol atsakingi pareigūnai delsia, netoli užteršto sandėlio esančiose įmonėse dirbantys, taip pat netoliese gyvenantys žmonės nėra ramūs dėl savo sveikatos. Šeduvos miesto centro gyventojai taip pat nėra tikri, ar į jų šulinius neims tekėti cheminėmis medžiagomis užterštas vanduo.

O tuo, kad chemikalų sandėlis užterštas labiau, nei mano kai kurie už aplinkos apsaugą atsakingi pareigūnai, įsitikino ir žurnalistinį tyrimą atlikę trys žmonės, iš kurių du - "Šiaulių krašto" darbuotojai. Po penkiolikos ar dvidešimties sandėlyje praleistų minučių visiems trims prireikė rimtos medikų pagalbos.