Neduoda ramybės
Kai kurie žmonės su siekiais gauti informacijos apie asmenis susiduria kasdien. Vienos Klaipėdos taksi įmonės administratorė nebežino, kaip atsiginti skolų išieškotojų. Telefonu skambinantys žmonės tvirtina iešką baudų nesumokėjusių vairuotojų ir reikalauja pasakyti dirbančių įmonėje ar jau seniai išėjusių iš jos vyrų namų adresus, telefonų numerius, o kartais ir dar asmeniškesnės informacijos.
Moteris spėja, kad neturi teisės tokių duomenų atskleisti, tačiau norėtų būti tikra, kad neapsirinka ir įstatymo nepažeidžia.
Skolas išieškančios bendrovės „Žvilgsnis iš arčiau” darbuotojos teigė, jog duomenis apie skolininkus susirenka visais įmanomais būdais. Vienas jų - klausinėti jų telefonu.
Norėdami laimėti kokį vertingą daiktą taip pat esame prašomi pateikti apie save labai daug duomenų. Atrodytų, kad loterijos organizatoriai galėtų padovanoti laimėtą prizą, pakanka žinoti žmogaus vardą, pavardę ir telefoną, bet mūsų prašoma nurodyti ir namų adresą.
Dar daugiau abejonių kyla, kai dėl kokio menko reikalo paprašoma nurodyti ir asmens kodą. Ne viena įdarbinimo agentūra iš darbo ieškančių žmonių reikalauja žinių ne tik apie išsilavinimą, amžių, bet ir šeimos narius, ankstesnes darbovietes, pomėgius ir kaip pačių būtiniausių duomenų prašo asmens kodo bei namų adreso. Agentūros darbuotojai tikina, kad, tiek daug žinodami apie žmogų, lengviau galės rasti jam darbo. Nė vienas žmogus, pildęs dideles anketas, vėliau neturėjo progos įsitikinti, kad jo duomenys buvo sunaikinti, tad negali būti tikri, jog kažkas jų nepanaudos piktam.
Reikia sutikimo
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas konsultantas Aleksandras Markinas tikino, jog telefonu jokių duomenų kad ir kaip prisistačiusiam asmeniui teikti nedera.
Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungos šalys, turi asmens duomenų apsaugos įstatymą. Jis numato, kaip duomenys apie žmogų yra kaupiami ir kam jie gali būti suteikti. Komentuodamas taksi firmos administratorės papasakotą atvejį A.Markinas sakė, kad darbuotojo adresą ar telefono numerį galima būtų pateikti, tik jei skolos ieškanti įmonė pateiktų prašymą raštu ir apie tai būtų pranešta pačiam žmogui, kuriuo domimasi.
Įstatymas numato, kaip ir kam gali būti suteiktos žinios apie asmenį. Viena pagrindinių sąlygų - duomenis norinti gauti organizacija turi nurodyti, kokiam tikslui jie bus naudojami ir įsipareigoti nenaudoti jų jokiems kitiems tikslams.
Duomenis apie skolininką galima teikti tik tam tikrais atvejais. Įstatyme sakoma, kad duomenys apie skolininką gali būti teikiami tik tuo atveju, jei žmogui raštu buvo priminta apie įsipareigojimų nevykdymą ir per 18 dienų nuo tokio priminimo jis skolos nesumokėjo.
Juodieji sąrašai
Klaipėdietis Petras tvirtina skaudžiai nukentėjęs dėl to, kad, nesilaikant įstatymo raidės, duomenys apie jį buvo perduoti antstoliams. Prieš kelias dienas vyras sugalvojo pirkti automobilį ir kreipėsi į banką prašydamas paskolos. Banko tarnautoja netruko jam pranešti netikėtą žinią, kad Petras yra įtrauktas į nepatikimųjų sąrašą ir pinigų negaus. Bankininkė jam lyg tarp kitko užsiminė, kas įtraukė jį į sąrašą.
Paaiškėjo, kad per kažkurio valdininko neapsižiūrėjimą prieš penkerius metus apie Petrui skirtą baudą buvo pranešta antstoliams. Tada, radę krūvelę pelenų, gamtosaugininkai jį nubaudė 50 litų bauda už gamtos teršimą. Tačiau ir sumokėjęs baudą Petras liko skolininkų sąrašuose, o jo byla pasiekė antstolius.
Kai vyras įrodė, kad sumokėjo laiku, gavo oficialų laišką, iš kurio sužinojo dar vieną naujieną, jog nuo jo turto nuimtas areštas. Vadinasi, penkerius metus jis gyveno nė nenutuokdamas apie tai, jog jo turtas buvo areštuotas.
Dabar problema lyg ir išspręsta, tačiau taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Juoduosiuose skolininkų sąrašuose jo pavardė dar vis yra ir bus dar keletą metų. Mat įstatymas leidžia net sumokėjusio įsiskolinimą žmogaus pavardę laikyti sąrašuose 10 metų.
Tiesa, registre bus pažymėta, jog skola jau sumokėta. Tačiau pirkdami daiktą išsimokėtinai ar prašydami banką paskolinti pinigų, galite sulaukti neigiamo atsakymo kaip nepatikimas klientas. Sprendimo teisė palikta skolintojui bei pardavėjui. Petras jaučiasi neteisėtai nukentėjęs ir ketina bylinėtis dėl pažeistų savo teisių.
Iškvočia iš vaikų
Policininkai puikiai žino, kad žmonės tebėra labai naivūs ir patiklūs su svetimais žmonėmis kalbėdami ne tik apie kitus, bet ir apie save pačius. Pastaraisiais metais nuvilnijo didžiulė nusikaltimų banga, kai lengvai gauta informacija pasinaudojo nusikaltėliai. Jau keletą metų saldžiabalsiai sukčiai iš pagyvenusių žmonių išvilioja visus juodai dienai sutaupytus pinigus. Jie apsimeta senukų sūnumis ir dukromis, tikina, jog sukėlė avariją ir turi sumokėti aukoms.
Tirdami tokius nusikaltimus pareigūnai sužino, kad informaciją apie aukas nusikaltėliai gauna iš kaimynų telefonu. Sukčiai žino daugybę būdų, kaip susukti žmogui smegenis. Dar lengviau jiems bendrauti su vaikais, kurie nepažįstamam žmogui telefonu dažnai papasakoja apie save bei šeimos narius viską, ko tik jų paklausia.
Nesuvokdami, jog turi reikalų su nelegaliai informaciją apie jo tėvus renkančiu asmeniu, patiklūs mažamečiai papasakoja, kur tėvai dirba, kada grįžta į namus. Būta atvejų, kai vaikai tiksliai pasako, kiek jų gimdytojai uždirba, kokio turi turto ir kiek turi santaupų banke ar net namuose. Tokios žinios - geidžiamiausia informacija nusikaltėliams. Gavę ją jie gali ryžtis netikėčiausiems veiksmams.
Šiuo būdu greitai gauti reikalingų žinių naudojasi ne tik nusikaltėliai. Pareigūnai turi informacijos, kad privačių duomenų apie asmenis iš jų vaikų telefonu išgauna ir kai kurie prekybos agentai, taip pat abejotina veikla užsiimančios firmos, ieškančios greito ir lengvo uždarbio.