„Prezidentui susidaro įspūdis, kad Generalinė prokuratūra nepakankamai atsakingai įvertino visas aplinkybes ir iki galo neišsiaiškino, kodėl „Lietuvos telekomo“ bendrovė fiksavo pokalbius vyriausybiniu ryšiu bei telefoninės bankininkystės duomenis“, - po susitikimo su pareigūnais sakė prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
Pasak R.Grumadaitės, prezidentas paragino tarnybų vadovus ieškoti teisinių galimybių, kad ateityje praktikoje būtų laikomasi teisinių aktų telekomunikacinio ryšio veikloje.
Generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis žurnalistams pripažino, kad atliekant ikiteisminį tyrimą prokuratūros pareigūnai tyrė ne viską. „Taip, iš tiesų galima pasakyti, kad tam tikri dalykai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriami, kadangi tyrimo versijos, kryptys to nenumatė“, - aiškino G.Jasaitis.
Jis pažymėjo, kad jo atstovaujama institucija sieks, kad reikiami teisiniai aktai bei vyriausybiniai nutarimai, susiję su telekomunikacijos sritimi, būtų pataisyti.
Būtinybę koreguoti ir papildyti atitinkamus įstatymus pripažino ir Valstybės saugumo departamento (VSD) bei Policijos komisariato vadovai. Tačiau ir šie pareigūnai neužsiminė apie tai, kad anksčiau pradėtas, bet vėliau nutrauktas ikiteisminis tyrimas bus atnaujintas.
Generalinis komisaras V.Grigaravičius teigė, kad teorinė galimybė, kad ikiteisminis tyrimas dėl „Lietuvos telekomo“ turimos įrangos ateityje gali būti pradėtas, yra. Šią aplinkybę, pasak jo, lemia tai, kad bendrovė apskritai disponuoja įtarimų pareigūnams sukėlusia įranga.
Anot V.Grigaravičiaus, kad „tokių galimybių neišliktų“, telekomo turimą techniką derėtų perprogramuoti. Mat policijos vadas atskleidė, kad pareigūnai, ikiteisminio tyrimo metu atlikę eksperimentą, išsiaiškino, kad įrašinėti pokalbius su „Lietuvos telekome“ rasta įranga yra įmanoma.
G.Jasaitis, V.Grigaravičius ir A.Pocius pas šalies vadovą apsilankė po užsienio reikalų ministro Antano Valionio susirūpinimo dėl „Lietuvos telekome“ įmontuotos įrangos.
Pirmadienį A.Valionis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši išsiaiškintų, kokiu tikslu bendrovės „Lietuvos telekomas“ turima įranga buvo fiksuojami šios ministerijos vadovų vyriausybinių mobiliųjų telefonų numeriai.
G.Jasaitis žurnalistams tvirtino, kad užsienio reikalų ministras atsakymo į paklausimą iš prokurorų jau sulaukė. Pasak generalinio prokuroro pavaduotojo, A.Valioniui buvo pranešta, kad tyrimo metu nebuvo užfiksuota kokia nors nusikalstama veika, todėl papildomas ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas.
Be to, užsienio reikalų ministrui priminta, kad, pagal galiojančią tvarką, vyriausybinio telefoninio ryšio saugumu rūpinasi VSD, todėl būtent į pastarąją instituciją iškilus klausimams jam reikėtų kreiptis.
Beje, su tokiu pačiu prašymu į VSD šiandien kreipėsi ir Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius. VSD vadovas A.Pocius žurnalistus tikino, kad pagal institucijos kompetenciją ministrui rūpimą klausimą išsiaiškins ir jam pateiks atsakymą.
DELFI primena, kad rugsėjį Valstybės saugumo departamento (VSD), Kriminalinės policijos biuro bei Generalinės prokuratūros pareigūnai atliko kratas šioje fiksuoto ryšio paslaugas teikiančioje bendrovėje. Kratų metu buvo paimtos duomenų bazės.
VSD vadovas Arvydas Pocius tąkart žurnalistams teigė, kad bendrovės turima įranga nebūtina jos veiklai, ja gali būti kaupiama perteklinė informacija ir tai gali sukelti tam tikrą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau vėliau jį nutraukė.
Prokurorų teigimu, ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta jokių duomenų apie tai, kad informacija, sudaranti asmens duomenis, būtų neteisėtai panaudota. Pripažinta, kad dalis duomenų, tarp jų ir privati informacija, naudojantis šia įranga, buvo kaupiami ir saugojami be teisėto pagrindo, tačiau be kaltės, atsitiktinai.
Nutraukusi ikiteisminį tyrimą, Generalinė prokuratūra kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir Ryšių reguliavimo tarnybą, prašydama sunaikinti be teisėto pagrindo sukauptus ir saugomus asmens duomenis. Beje, G.Jasaitis tvirtino, kad pastarieji duomenis jau sunaikinti.
Šių institucijų dar buvo prašoma pagal savo kompetenciją imtis priemonių užtikrinti asmens duomenų, perduodamų bendrame telekomunikacijų sraute, apsaugą telekomunikacijų srityje.