Lietuva brėžia liniją tarp lietuvių ir lenkų

„Mūsų rajono meras Zdislavas Palevičius minėjo keletą problemų sričių: dėl vietovardžių pavadinimų rašybos, dėl pavardžių, dėl Švietimo įstatymo. Gerbiamas ministras dėl tų keliamų problemų neatsako, tai norėčiau grįžti, kad nors apibrėžtumėte, kuria linkme mes eisime. Jūs taip pat sakote, kad Lietuva turi būti pasiruošusi vadovauti Europos Sąjungai, ir minėjote Tadeuszo Mazowieckio gruba kreska“, - skundėsi Šalčininkų rajono mokyklų tėvų forumo pirmininkė Renata Cytacka.

DELFI primena, kad terminą gruba kreska 1989 m. pavartojo Lenkijos pemjeras T. Mazowieckis savo pirmoje kalboje Seime: „Mes atsiribojame nuo nesenos savo istorijos stora linija ir atsakysime tik už tai, ką padarėme išlaisvindami Lenkiją iš keblios padėties“. Šalčininkų rajono mokyklų tėvų forumo pirmininkė savo ruožtu teiravosi, ar Lietuva neketina atsiriboti nuo lenkų tautinės mažumos problemų.

„Ar dabar Lietuva nenori užbraukti savo piliečių ta pačia gruba kreska, nes visos pastangos daromos ta linkme. Pirmas žingsnis padarytas su Švietimo įstatymu, nes nuo senų senovės žinome, kad jeigu mes atimsime iš žmonių, tautų jų kalbą, tai greitai tos tautos neliks“, - teigė R. Cytacka.

„Ar čia normalus dalykas, kad mūsų valstybėje lenkiškose mokyklose pradinukai neturi gerų vadovėlių lietuvių kalbai mokytis. Tokia yra problema ir tą problemą reikia spręsti. Mes sakome švietimo ir mokslo ministrui bei visiems, bet mūsų pradinukai – pirma, antra, trečia klasė – puikiai žinau, neturi vadovėlių“, - piktinosi rajono tarybos narė Liucija Dudoit.

Dar vienas diskusijos dalyvis klausė, kodėl pastaraisiais metais taip pablogėjo Lietuvos ir Lenkijos santykiai. „Ar jūs nematote čia savo pralaimėjimo ir nesugebėjimo tvarkyti reikalų, kad mes gyventume geriau, kaip gyvenome prieš tai, kol nebuvome įstoję į Europos Sąjungą“, - domėjosi diskusijos dalyvis.

Prieštaraujantieji Švietimo įstatymui nori lenkų jaunuolius paversti šlavėjais?

Pats ministras gynėsi nesąs švietimo reikalų specialistas, tačiau išsakė nuomonę dėl Švietimo įstatymo, taip pat asmenvardžių rašybos dokumentuose bei gatvių pavadinimų.

Anot A. Ažubalio, jo nuomone, visi prieštaraujantieji sustiprintam lietuvių kalbos mokymui tautinių mažumų mokyklose bei valstybinės kalbos egzamino suvienodinimui lietuvių ir lenkų absolventams tikriausiai nori, kad lenkų kilmės jaunuoliai būtų nustumti į užribį ir dirbtų šlavėjais bei kitais pagalbiniais darbininkais.

„Jeigu kažkas nori tuos vaikus, kurie nepakankamai gerai moka kalbą, nustumti į tą užribį, kad jie dirbtų, atsiprašau, šlavėjais, pagalbiniais darbininkais, tai aš manau, kad tie, kurie taip priešinasi, tą ir daro“, - svarstė ministras.

Asmenvardžių rašybos klausimu A. Ažubalis tradiciškai laikėsi lakoniškos pozicijos, esą tai prieštarauja Konstitucijai, todėl nelietuviški vardai ir pavardės originaliai turėtų būti rašomi tik antrajame paso puslapyje.

„Aš manau, kad tai iš dalies dirbtinai sugalvota problema. Jūs žinote, kad kiekviena valstybė turi savo abėcėlę, turi savo Konstituciją. Nesilaikyti Konstitucijos nėra gerai bet kuriai valstybei, jeigu ta Konstitucija yra demokratiška, kokia yra Lietuvos Konstitucija. Aš manau, kad kiekviena save gerbianti tauta saugo savo raidyną ir savo abėcėlę. Tai visiškai suprantama ir normalu. Būtų keista eiti belstis pas kitą tautą ir sakyti: „Pakeiskite kažką“, - teigė ministras.

Pasak A. Ažubalio, jam atrodo pakankamai geras Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimas, kad valstybė turi teisę pati nustatyti vardų ir pavardžių rašybos taisykles asmens dokumentuose, o originaliai asmenvardžiai galėtų būti rašomi antrajame paso lape.

„Taip, rašykime antrame lape, kaip latviai padarė, aš nematau problemos. Bet toks yra mūsų alfabetas. Kitąkart gal pas mane ateis gerbiamas rusų tautinės mažumos atstovas ir sakys: Palaukit, o kodėl nenorite rašyti kirilica?“ Tai čia pasaka be galo, tiesiog valstybė turi tokią abėcėlę“, - reziumavo A. Ažubalis.

Tačiau jis neslėpė, kad gatvių rašybos klausimu gali būti tam tikrų pakeitimų, bet, kiek užtruks juos priimti, prognozuoti nedrįso.