Labiausiai nelaimingi turintys daug lūkesčių ir netikintys Dievą

Tarptautinės apklausų kompanijos „WIN-Gallup International“ atliktas tyrimas parodė, kad nors dauguma europiečių pesimistiškai vertina ekonomines perspektyvas, Europos šalys užima gana aukštas vietas laimės tyrimo rezultatų lentelėje.

Taip pat tyrimas parodė, kad šalių, kurios labai stengiasi vystyti savo ekonomiką ir išsiveržti į priekį, piliečiai dažniau jaučiasi nelaimingi. Pavyzdžiui, Kinijoje, kurioje nemažai žmonių patenkinti ekonomini stabilumu, vadinamasis laimės neto (skirtumas tarp laimingų ir nelaimingų žmonių skaičiaus procentinės išraiškos) siekia vos 25 proc. (šioje šalyje laimingais save laiko 41 proc. žmonių). Palyginimui, Ispanijoje, kurios ekonomikai šie metai nebuvo sėkmingi, šis rodiklis siekia 55 proc. (laimingi jaučiasi 68 proc. žmonių).

Į tyrimą buvo įtrauktos tiek šalys, kurių piliečiai per metus gauna mažiau nei 1 tūkst. dolerių, tiek 50 kartų turtingesnės šalys. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai neturtingos šalys turėjo dvigubai daugiau laimingų piliečių nei turtingosios. Todėl tyrėjai padarė išvadą, kad laimė priklauso ne nuo ekonominių veiksnių, bet nuo kultūrinių dalykų ir nuo žmonių pasitenkinimo savo statusu visuomenėje.

Analizuojant respondentų atsakymus pagal amžių, nelaimingiausi jaučiasi vyresni, bet dar dirbantys žmonės (51-65 metų). Jų laimės neto (33 proc.) yra mažesnis tiek už jaunesnių (44 proc.), tiek už vyresnio amžiaus žmonių (43 proc.) rodiklius. Taip pat labai didelis skirtumas tarp bedarbių ir išėjusiųjų į pensiją savijautos – jų laimės neto atitinkamai 20 ir 34 proc.

Įdomu ir tai, kad žmonės, nepriklausantys jokiai religinei bendruomenei yra reikšmingai mažiau laimingi (laimės neto – 27 proc.) nei tikintieji. Tarp katalikų laimės indeksas siekia 54 proc., tarp protestantų – taip pat 54 proc., tarp judaizmo pasekėjų – 50 proc., tarp musulmonų – 42 proc., tarp induistų – 43 proc.

Nors tarp laimingiausių šalių atsidūrė įvairių žemynų valstybės, visgi pastebimos tam tikros tendencijos žemynuose. Pavyzdžiui, nors Šiaurės Amerikoje lūkesčiai dėl ekonomikos augimo didesni nei Vakarų Europoje, tačiau Šiaurės Amerikos laimės neto (31 proc.) gerokai mažesnis nei Vakarų Europos (50 proc.). Afrikos šalių rodiklis – 66 proc., Lotynų Amerikos – 63 proc.

Laimingiausi – Fidžio gyventojai, Europoje – olandai ir šveicarai

Lietuvos laimės neto rodiklis siekia vos 9 proc. ir nuo vidutinio pasaulinio laimės neto atsilieka 31 proc. Blogiau už mus atrodo tik Serbija (8 proc.), Palestina (7 proc.), Egiptas (0 proc.), Rumunija (-10 proc.). Lietuva patenka į grupę šalių, kurių piliečiai gauna mažas arba vidutines pajamas bei jaučiasi nelaimingi. Kitos šios grupės šalys – Čekija, Rusija, Turkija, Bulgarija, Makedonija, Pietų Afrika, Kinija, Ukraina, Indija ir t. t.

Taip pat yra grupė šalių, kurių gyventojai gauna žemas arba vidutines pajamas, bet jaučiasi daug laimingesni. Į ją patenka Pietų Korėja, Islandija, Saudo Arabija, Argentina, Malaizija, Tunisas, Brazilija, Peru, Azerbaidžanas ir t. t.

Į grupę, kurios šalyse aukštas pragyvenimo lygis, bet žemas laimės pojūtis, patenka JAV, Australija, Prancūzija, Airija, Italija ir t. t. Visgi daug išsivysčiusių šalių turi laimingų piliečių visuomenes: Nyderlandai, Danija, Austrija, Švedija, Suomija, Belgija, Vokietija, Ispanija, Kanada, Japonija ir pan.

Daugiausiai laimingų žmonių gyvena Ramiojo vandenyno salose išsidėsčiusioje Fidžio respublikoje. Šios šalies laimės neto rodiklis – net 85 proc. (89 proc. žmonių jaučiasi laimingi ir tik 4 proc. - nelaimingi). Po jos seka Nigerija (84 proc.), Nyderlandai (77 proc.), Šveicarija (76 proc.), Gana (72 proc.), Kolumbija (71 proc.), Suomija (70 proc.), Vokietija (68 proc.), Islandija (66 proc.),
Danija (64 proc.), Brazilija (63). Šiose šalyse dauguma piliečių jaučiasi laimingi. Palyginimui, JAV laimės neto rodiklis siekia tik 33 proc. Šioje šalyje laimingi jaučiasi 53 proc. gyventojų, o 20 proc. - nelaimingi.

Be minėtų valstybių, Europoje laimingiausi taip pat jaučiasi ispanai (laimės neto – 55 proc.), švedai (54 proc.), belgai (46 proc.). Mažiausias laimės neto rodiklis, be Lietuvos, yra Italijoje (25 proc.), Airijoje (20 proc.), Serbijoje (8 proc.) ir Rumunijoje (-10 proc. - čia laimingi jaučiasi vos 28 proc. gyventojų).

Tyrėjai palygino, kaip toje pačioje šalyse skiriasi lūkesčiai dėl ekonomikos augimo ir realus laimės pojūtis. Europoje daugiausiai ekonominių pesimistų yra Prancūzijoje – ekonominių lūkesčių neto siekia net -80 proc. Nepaisant to, Prancūzijos laimės neto yra 40 proc. Vokietijoje šie rodikliai siekia atitinkamai -40 ir 68 proc., Belgijoje – -54 ir 46 proc., Suomijoje – -14 ir 70 proc., Lietuvoje – -47 ir 9 proc.

Pasaulinio tyrimo metu buvo apklausta 52 913 įvairių šalių gyventojų. Nacionalinių imčių paklaidų ribos yra 3-5 proc. su 95 proc. tikimybe. 35-iose šalyse apklausos buvo vykdomos tiesioginio interviu būdu (apklausta 34 320 respondentų), 13-oje šalių – telefonu (11 384 respondentų), 10-yje šalių – internetu (apklausta 7156 respondentų). Apklausos buvo vykdomos 2011 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais.

Lietuvoje apklausą vykdė „WIN/Gallup International“ asociacijos narė tyrimų kompanija RAIT. RAIT apklausė virš 1000 15-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Apklausa vyko 2011 metų gruodžio mėnesio 5-12 dienomis.
 
RAIT rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija Lietuvoje veikia nuo 2002 metų, kartu su kitomis tyrimų kompanijomis 2005 m. įkūrė Vidurio ir Rytų Europos rinkos tyrimų kompanijų grupę „Factum Group“. Tris Baltijos šalis, Čekiją, Lenkiją, Vokietiją, Ukrainą, Slovakiją, Vengriją aprėpiantis tinklas siūlo platų tyrimų spektrą bei patentuotas kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodikas. RAIT yra Pasaulinės slapto pirkimo asociacijos narė. Nuo 2011 metų RAIT tapo vienos didžiausių rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų asociacijos „WIN/Gallup International“ (www.gallup-international.com) asocijuota nare.

Kas apkartina laimę lietuviams?

Anot Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros doc. Laimos Bulotaitės, žinant mūsų požiūrį į gyvenimą ir laimę, 35 proc. laimingų žmonių Lietuvoje – visai geras rezultatas.

„Kita vertus, tokius tyrimus visada vertinu šiek tiek skeptiškai, nes kiekviena tauta labai skirtingai supranta laimę. Pavyzdžiui, amerikiečiai viską vertina čia ir dabar – jei dabar yra gerai, jie jaučiasi laimingi. Tuo tarpu mes mąstome globaliai. Aš net kartais tokius eksperimentus atlieku – matai žmogų, kuris eidamas gatve šypsosi, bet jeigu jį sustabdyti ir paklausi, ar jis laimingas, jis iškart pradės galvoti, kas jam yra blogai. Bet juk niekada negali būti taip, kad žmogui visko užtektų. Nepaisant to, daug žmonių vis tik jaučiasi laimingi. Taigi tyrimas, mano manymu, labiausiai atspindi įvairių tautų ir kultūrų žmonių supratimą, kas yra laimė“, - svarstė pašnekovė.

Tuo tarpu kiti tyrimai rodo, kad lietuviams būdinga skųstis. Viena vertus, tai nebūtinai blogai. Anot psichologės, kai žmogus išsikalba, jam palengvėja, gal todėl mes ir nepratrūkstame, kaip kitos tautos.

„Kita vertus, mes nelinkę emocijų rodyti viešai. Esame daug kuo nepatenkinti, tačiau nei mitingų pas mus daug, nei streikų. Realiai streikavo tik mokytojai. Visi kiti burba, bet niekas neina savo nuomonės pareikšti viešai. Visas šias emocijas pasiliekame sau, todėl ir jaučiamės blogai. Dar viena mūsų prastos savijautos priežastis, kurią pastebi specialistai, kad mes nuolat lygiuojamės į tas šalis, kuriose pragyvenimo lygis aukštesnis, ir kažkodėl niekada savęs nelyginame su tais, kurie gyvena prasčiau. Todėl ir užsiimame savigrauža – ar mes neverti, prastesni? Juolab kad ir žiniasklaidoje matome daugybę pavyzdžių, kai rodomi puikūs milijonierių automobiliai, namai, pasakojama apie egzotiškas keliones, kurių mes negalėtume sau leisti.

Beje, jau pusę metų stebiu orų prognozes – jos nuolat yra blogos, nors iš tiesų oras dažnai būna puikus. Galima tik stebėtis, kaip pranešėjai kasdien randa kuo pagąsdinti: tai bus audra, tai lietus, tai šlapdriba. Ne velti ir tokį posakį turime: geriau manyti, kad bus blogai, nes jei nepasitvirtins, bus didesnis džiaugsmas“, - sakė L. Bulotaitė.

Anot psichologės, savo viduje mes iš tiesų nesame nelaimingesni nei kiti žmonės, tačiau turime įprotį tokiais jaustis. Tuo tarpu besivystančiose šalyse žmonės net nežino, kad gali būti geriau, kad kažkas gali jų darbą nudirbti, o jiems beliktų tik mygtukus spaudyti, ir jie jaučiasi laimingi turėdami tai, ką turi. Iš tiesų žmogui reikia ne daug. Pagaliau jie negalvoja, kaip mes, kas bus už keliasdešimt metų, ir nedūsauja – „nebus iš ko pensijas mokėti“.

„Įdomiausia, kad daugybė žmonių verkšlena dėl ateities, bet nieko nedaro, kad ją užsitikrintų. Kad ir dėl tos pačios pensijos – galima verkšlenti ir apkartinti sau gyvenimą, o galima iš anksto ruoštis pensijai – taupyti ar papildomai apsidrausti. Deja, dauguma žmonių nieko nedaro, nes vis dar yra išlikusi nuostata, kad jais turi pasirūpinti kažkas kitas, pavyzdžiui, valstybė. Tikiu, kad nauja karta išaugs kitokia. Tiesa, tyrimai rodo, kad Lietuvos vaikai taip pat nelabai laimingi, tačiau, mano manymu, tai labiau suaugusiųjų suformuota nuostata. Jie nuolat tai girdi iš tėvų – kad laimės nėra“, - teigė pašnekovė.