"Procesai vyksta sklandžiai, pripažinimas lyg yra, visuomenė kreipiasi, važiuoja", - BNS sakė krematoriumą valdančios bendrovės "K2 LT" direktorius Vytenis Labanauskas.
Anot jo, į krematoriumą vežami praktiškai vien Lietuvos gyventojų palaikai. Per dieną sudeginama apie penkis kūnus.
Kaip teigiama "K2 LT" pranešime, kremavimo užsakymų netrūksta. Tačiau tai esą nedaro įtakos paslaugos prieinamumui, mat yra galimybė dirbti 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę.
"Jau pirmąją krematoriumo darbo dieną visos kremacijų valandos, nurodytos skelbiamame internete grafike, buvo rezervuotos, užsakymų intensyvumas neatslūgo visą mėnesį, tokia pati padėtis išlikusi ir šiuo metu", - sakė V.Labanauskas.
Bendrovės vadovo teigimu, kremuoti artimųjų palaikus atvykę žmonės įvardija skirtingas priežastis: nori atsisveikinti su mirusiuoju estetiškai, sumažinti laidojimo išlaidas, turėti galimybę transportuoti urną, ypač jei gyvena užsienyje.
Kai kada lydintys asmenys pageidauja pasinaudoti galimybe stebėti kremavimo procesą kompiuterio ekrane arba pro technologinį apžvalgos langelį.
"Šiuolaikiniai žmonės nesistengia laikytis griežtų taisyklių, elgiasi liberaliau, todėl tiek atveža palaikus kremuoti po jų šarvojimo, tiek ir pirmiau kremuoja, o tada veža šarvoti urną su pelenais. Beje, kinta ir pati atsisveikinimo ceremonija – susirinkusiesiems prie urnos rodomos skaidrės iš velionio gyvenimo, leidžiama jam patikusi muzika, nešamos subtilesnės gėlių puokštės", - teigia jis.
Krematoriumo projektas, kainavęs apie 8 mln. litų, vykdytas privačiomis lėšomis. Jame dirba šeši žmonės.
Paslaugos kaina be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) - 1300 litų.
Kol kas čia veikia viena kremavimo linija, užtikrinanti 4000 kremavimų per metus. Anot bendrovės "K2 LT", atsiradus didesnei paslaugos paklausai, pajėgumai bus didinami paleidžiant antrąją liniją, kuriai yra paruošta vieta.
Po pusantrų metų trukusios statybos pirmasis Lietuvos krematoriumas Kėdainių pramoniniame parke atidarytas 2011-ųjų lapkričio 25-ąją, pirmosios kremacijos pradėtos lapkričio 29-ąją.
Iki tol Lietuvos piliečiai, norėdami kremuoti savo artimųjų palaikus, dažniausiai juos veždavo į Rygą.