Kaip atskleidžia šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiami „Vilmorus“ duomenys, lapkritį Vyriausybe pasitikėjo 14 proc. gyventojų, gruodį – tik 7,6 proc. Tuo tarpu nepasitikėjimą lapkritį išreiškė 53,2 proc. respondentų, gruodį – jau 60,7 proc.
Politologas V. Dumbliauskas teigia, kad tam įtakos tikriausiai turėjo staigus kitų metų Lietuvos ūkio augimo prognozės sumažinimas ir karštligiškos pastangos subalansuoti biudžetą tam pasitelkiant mokesčių didinimą arba naujų įvedimą.
Pasak jo, didžiausią įtaką neigiamam Vyriausybės veiklos vertinimui galėjo turėti kalbos apie PVM didinimą nuo 21 proc. iki 23-24 proc., mat šis mokestis atsilieptų visiems šalies gyventojams. Tokių planų valdantieji atsisakė, tačiau, pasak V. Dumbliausko, visuomenės tyrime tai tikriausiai atsiliepė.
„PVM didinimas reiškia, kad kyla visos kainos. Tai čia reikštų totalinį brangimą, todėl už tokią idėją ši Vyriausybė negali būti mylima. O kur kalbos apie iš šešėlio ištrauktą milijardą? Kur darbai? Kalbos yra, bet kur darbai? Žmonės tokių dalykų neužmiršta, negi žmonės užmiršto, kad A. Kubilius grasinosi milijardą iš šešėlio ištraukti? Užtektų dabar per akis to milijardo“, - DELFI teigė V. Dumbliauskas.
Kaip dar vieną svarbų sprendimą, padariusį neigiamą įtaką Vyriausybės įvaizdžiui, V. Dumbliauskas mini banko „Snoras“ nacionalizavimą, buvusius planus sugrąžinti tik dalį senatvės pensijų bei kalbos apie vadinamuosius „prabangos“ mokesčius.
Anot V. Dumbliausko, ši Vyriausybė ir valdantieji apskritai viešumoje sklaidosi įvairiausiais pasiūlymais, kurie piktina žmones, nors visi pasiūlymai keičiami ne vieną ir ne du sykius.
DELFI primena, kad „Vilmorus“ apklausa buvo vykdyta gruodžio 2-13 d.