Vis dėlto manoma, kad raktai nuo valdžios priklausys socialdemokratų ir socialliberalų koalicijai, kuri turėtų rinktis, su kuo sudaryti naująją valdančiąją daugumą.
Neprognozuojama kova
Spalio 24 dieną 66 vienmandatėse apygardose vyks antrasis Seimo rinkimų turas. Pirmajame ture tik penkiose vienmandatėse apygardose buvo išrinkti naujojo Seimo nariai - trys socialdemokratai, po vieną Darbo partijos ir Lenkų rinkimų akcijos atstovą. Šešioms politinėms jėgoms padalyta 70 mandatų, skirtų daugiamandatei apygardai. 22 mandatus gaus Darbo partija, 16 - socialdemokratų ir socialliberalų koalicija, 11 - Tėvynės sąjunga, 9 - Rolando Pakso koalicija, 7 - liberalcentristai, 5 atiteks Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos sąrašo atstovams.
“Kauno dienos” kalbinti politinių partijų analitikai, susipažinę su situacija vienmandatėse apygardose, mano, kad maždaug dviejuose trečdaliuose apygardų, kuriose vyks antrasis turas, galima kalbėti apie neabejotiną vieno ar kito kandidato pergalę. Likusiame trečdalyje vyks sunkiai prognozuojama kova. Tačiau ir čia analitikai pabandė įžvelgti galimus favoritus.
Antrajame rinkimų ture varžysis 48 Darbo partijos, 23 Algirdo Brazausko ir Artūro Paulausko koalicijos, 20 Tėvynės sąjungos, 18 Liberalų ir centro sąjungos, 5 Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos kandidatai. Likusios politinės jėgos turi 8 atstovus antrojo turo apygardose. Be to, dar yra 10 save išsikėlusių kandidatų.
Analitikai mano, kad tik maždaug 16-18 Darbo partijos kandidatų turi realių šansų laimėti rinkimus antrajame ture. A.Brazausko ir A.Paulausko koalicijos atstovų turėtų laimėti irgi maždaug 16-18, konservatorių - 13-15, liberalcentristų - 8-10, “valstiečių” - 3-4 vietas Seime. Vienmandatėse apygardose turėtų laimėti maždaug 5 save išsikėlę kandidatai, tačiau naujajame Seime dauguma jų prisišlies prie susiformavusių didelių partinių frakcijų.
Spėjama, kad sėkmė antrajame ture gali lydėti 2 Lenkų rinkimų akcijos atstovus, po vieną krikdemą ir Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos atstovą. R.Pakso koalicijos pagrindą sudariusios Liberalų demokratų partijos atstovams neprognozuojama pergalė nė vienoje iš likusių dviejų apygardų, kur yra šios partijos kandidatų.
Trys maždaug vienodi blokai
Socialdemokratų ir socialliberalų koalicijos rinkimų štabo atstovas Juozas Bernatonis prognozuoja, kad ši koalicija naujame Seime turės 37 narius.
Liberalcentristų vienas lyderių Gintaras Steponavičius spėja, kad jo partijąai Seime atstovaus 17 parlamentarų. Konservatorių vadovas Andrius Kubilius įsitikinęs, kad Seime bus 23-25 Tėvynės sąjungos atstovai. Liberalcentristai ir konservatoriai tariasi dėl “bendro fronto” sudarymo naujajame Seime. Jis gali vienyti 40-42 parlamentarus.
Darbo partijos atstovai oficialiai tvirtina bandysiantys siekti gauti visus 48 mandatus apygardose, kur vyks antrasis rinkimų turas ir dalyvaus jų kandidatai. Tačiau kitų partijų atstovai ir politologijos analitikai tik kraipo galvas dėl tokio šios partijos optimizmo ir tvirtina, kad jos narius sėkmė lydės mažiau nei 20-yje apygardų. Ji naujajame Seime gali turėti maždaug 39-43 narių frakciją.
Tai, kad Darbo partija nėra įsitikinusi savo visiška pergale, rodo ir šios partijos lyderio Viktoro Uspaskicho pranešimas apie tai, jog Darbo partijos pasitarime buvo suformuota ekspertų grupė, kuri imasi nagrinėti į Seimą patekusių politinių jėgų rinkimų programas, ieškant bendrų sąlyčio taškų su Darbo partijos programa. Ši ekspertizė, V.Uspaskicho teigimu, padės greičiau ir geriau apsispręsti jo partijai, su kuo galima būtų sudaryti koaliciją naujajame Seime programiniu pagrindu.
Sėkmė priklausys nuo daugelio veiksnių
Nagrinėjant situaciją apygardose, kuriose vyks antrasis rinkimų turas, atsižvelgiama į pirmojo turo rezultatus, ypač gautą balsų kiekį tų kandidatų, kurie pralaimėjo kovą, taip pat į sociologines apklausas, kandidatų populiarumą, numatomą rinkimų kampanijos prieš antrąjį turą taktiką, kitų politinių jėgų paramą.
Tačiau aiškėja, jog kai kuriose apygardose laukia intriguojančios kovos su sunkiai prognozuojama baigti. Pavyzdžiui, sunku numatyti, kas laimės Žirmūnų apygardoje - konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė ar liberalcentristas Algis Čaplikas.
Nelengva nuspėti antrojo turo baigties Raseinių apygardoje. Čia kovoja save išsikėlęs Seimo narys Kęstutis Skamarakas ir socialdemokratas Gintautas Mikolaitis. Rokiškio apygardoje irgi gali laukti netikėtai sudėtinga kova tarp Darbo partijos atstovo Aloyzo Jočio ir Seimo nario socialdemokrato Vytauto Saulio.
Vilniaus-Trakų apygardoje intriguojanti dvikova bus tarp Darbo partijos nario Vladimiro Volčioko ir Lenkų rinkimų akcijos atstovo Jaroslavo Narkevičiaus. Sunkiai nuspėjama, kas laimės Molėtų-Švenčionių apygardoje: Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos lyderė Kazimiera Prunskienė ar jau ne pirmą kadenciją Molėtų rajonui vadovaujantis krikdemas Valentinas Stundys.
A.Brazausko ir A.Paulausko koalicijos paremtas Seimo vicepirmininkas Artūras Skardžius Alytaus apygardoje kovos su save išsikėlusiu socialdemokratu Juliumi Sabatausku. Čia rinkimų baigtis taip pat nenuspėjama. Panaši situacija - ir Tauragės apygardoje, kur rungiasi socialliberalas Seimo narys Vaclovas Karbauskis ir darbo partijos atstovas Edmundas Šimkus. Fabijoniškių apygardos rinkėjai turės pasirinkti tarp liberalcentristo Raimondo Šukio ir socialliberalo A.Paulausko.
Kai kur laimėtojai nuspėjami
Bet yra daug apygardų, kur nugalėtojas nuspėjamas. Senamiesčio apygardoje turėtų laimėti Petras Auštrevičius, iškeltas liberalcentristų, Antakalnio apygardoje - konservatorius A.Kubilius, Šeškinės - socialliberalė Vilija Blinkevičiūtė, Karoliniškių - konservatorė Danutė Bekintienė.
Partijų analitikai spėja, kad Kauno apygardose tikriausiai laimės tik vienas Darbo partijos atstovas. Nemažai šansų nugalėti Panemunės apygardoje turi Darbo partijos kandidatas Saulius Girdauskas. Jis pirmame ture kone dvigubai aplenkė save išsikėlusią gydytoją Vidą Mariją Čigriejienę.
Likusiose Kauno apygardose, anot prognozių, turėtų laimėti konservatoriai arba liberalcentristai - Rimantas Dagys, Rytas Kupčinskas, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Rasa Juknevičienė, Arimantas Dumčius, Kęstutis Glaveckas, Kazys Starkevičius. Kauno kaimiškojoje apygardoje laukia įdomi kova tarp Darbo partijos atstovo Antano Makarevičiaus ir konservatoriaus Donato Jankausko. Beveik neabejojama, kad Kauno-Kėdainių apygardoje nugalės Darbo partijos vicepirmininkas, Kėdainių meras Viktoras Muntianas.
Klaipėdos apygardose pergalė prognozuojama dviem Darbo partijos atstovams - Antanui Bosui ir Stasiui Mikeliui bei dviem liberalcentristams - Vytautui Grubliauskui ir Eligijui Masiuliui. Šiauliuose turėtų laimėti socialdemokratas Edvardas Žakaris, Darbo partijos narys Rimantas Bašys ir socialliberalas Valerijus Simulikas. Šiaulių kaimiškojoje apygardoje pergalę turėtų švęsti Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos atstovė Rima Baškienė.
Beveik neabejojama, kad Darbo partijos atstovas Skirmantas Pabedinskas, konservatorius Julius Dautartas ir “valstietis” Alfredas Pekeliūnas turėtų laimėti Panevėžio miesto bei rajono apygardose. Pasvalio-Panevėžio apygardoje turėtų nugalėti konservatorius Antanas Matulas. Pirmame rinkimų ture jam iki pergalės pristigo vos kelių dešimčių balsų.
Galimybės - skirtingos
Socialdemokratui Algiui Rimui prognozuojama pergalė Marijampolės apygardoje, Gargždų - save išsikėlusiam Petrui Gražuliui. Šilutės-Pagėgių apygardoje gali nugalėti save išsikėlęs Audrius Endzinas, priklausantis Liberalų ir centro sąjungai. Jonas Jagminas iš Darbo partijos turėtų naujajame Seime atstovauti Plungės-Rietavo apygardos rinkėjams, save išsikėlęs parlamentaras Egidijus Klumbys - Kretingos apygardos rinkėjams. Pastarasis jau pateko į Seimą pagal R.Pakso koalicijos sąrašą, todėl naujame Seime greičiausiai prisijungs prie šios politinės jėgos suformuotos frakcijos.
Darbo partijos atstovai Audronė Pitrėnienė ir Saulius Bucevičius gali nugalėti Skuodo-Mažeikių bei Akmenės-Joniškio apygardose, socialdemokratas Jonas Jurkus - Mažeikių. Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos lyderiui Gediminui Vagnoriui prognozuojama pergalė Telšių apygardoje, socialdemokratui Zenonui Mačerniui - Kelmės, Darbo partijos atstovei Zitai Žvikienei - Radviliškio.
Manoma, kad socialdemokratas Jonas Juozapaitis nugalės Pakruojo-Joniškio apygardoje. Spėjama, kad Biržų-Kupiškio apygardoje pergalę švęs Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos narys, parlamentaras Viktoras Rinkevičius, Anykščių-Kupiškio ir Utenos - konservatoriai Sigutis Obelevičius ir Edmundas Pupinis, Zarasų-Visagino bei Ignalinos-Švenčionių apygardose - Petras Papovas ir Česlovas Juršėnas.
Darbo partijos atstovui Jonui Pinskui numatoma pergalė Širvintų-Vilniaus apygardoje, Lenkų rinkimų akcijos nariui Leonardui Klimovičiui - Trakų-Elektrėnų, socialdemokratams Broniui Bradauskui ir Rimantui Sinkevičiui - Kaišiadorių-Elektrėnų bei Jonavos apygardose.
Save išsikėlęs Julius Veselka turėtų nugalėti Ukmergės apygardoje. Seime jis prisijungs prie R.Pakso koalicijos frakcijos. Jurbarko apygardoje pergalė, analitikų nuomone, laukia Darbo partijos atstovo Dariaus Dragūnavičiaus, Suvalkijos - socialdemokrato Juozo Oleko, Šakių - “valstiečio” Jono Ramono, Dzūkijos - Algirdo Vrubliausko iš Tėvynės sąjungos, Varėnos-Eišiškių - socialliberalo Gedimino Jakavonio, Lazdijų-Druskininkų - socialdemokrato Justino Karoso.
Viena alternatyvų vertinama geriau
Politologas Alvidas Lukošaitis ir sociologas Vladas Gaidys atkreipia dėmesį, kad antrojo turo rezultatą didele dalimi turėtų nulemti rinkėjų aktyvumas. “Kuo jis bus mažesnis, tuo palankesnis dešiniesiems kandidatams, ypač konservatoriams”, - “Kauno dienai” sakė A.Lukošaitis.
V.Gaidys tvirtina, kad 1996 metais Seimo rinkimų antrajame ture dalyvavo maždaug 10 procentų mažiau rinkėjų nei pirmajame. “Ir šįkart gali būti panašiai”, - spėjo jis.
Rezultatą gali lemti ir kintantys partijų reitingai. Sociologai pastebi, kad pastaruoju metu mažėja Darbo partijos ir didėja visų kitų politinių jėgų populiarumas.
A.Lukošaičio nuomone, pirmajame ture nemažai rinkėjų vienmandatėse apygardose atidavė balsus už tuos kandidatus, kurie atstovavo partijoms, už kuriuos balsuota daugiamandatėje apygardoje. “Jeigu rinkėjas pažymėjo Darbo partijos sąrašą, tai ir vienmandatės apygardos biuletenyje dažnas galėjo ieškoti šios partijos kandidato. Antrajame ture to nebeliks. Veiks gerokai racionalesnis požiūris”, - sakė politologas. Jis tikras, kad antrajame ture nemažai daliai rinkėjų kandidatų partiškumas bus mažiau svarbus nei jų asmeninės savybės.
A.Lukošaitis spėja, kad jeigu antrasis turas susiklostys taip, kaip prognozuojama, naujajame Seime iniciatyva valdančiajai daugumai ir Vyriausybei formuoti priklausys socialdemokratams ir socialliberalams. Nuo jų pasirinkimo priklausys, ar bus sudaroma koalicija su Darbo partija, ar vadinamoji “vaivorykštės” koalicija, kuri suburtų dabartinius valdančiuosius bei konservatorius ir liberalcentristus.
“Esu tikras, kad “vaivorykštė” gyvuotų neilgai, nors galbūt ir yra sveika Darbo partijai “pasodinti ant atsarginių suolelio”, leisti jai padirbėti opozicijoje, o paskui patikėti jai kartu su socialdemokratais ir socialliberalais sudaryti stiprią bei stabilią valdančiąją daugumą. Tačiau daug pragmatiškiau ir geriau būtų, jeigu iškart būtų suformuota Darbo partijos ir socialdemokratų bei socialliberalų dauguma. Tikiu, kad patyrę socialdemokratai sugebėtų tiek derybų dėl koalicijos metu, tiek paskui, jau valdant valstybę, Darbo partiją pastatyti į vietą. Tuomet turėtume normalią, stabilią daugumą ir ganėtinai didelę, sveikai oponuojančią parlamentinę mažumą”, - sakė politologas.