V. Gaidžio nuomone, jei Seimas leistų artėjančiuose rinkimuose kandidatuoti Rolandui Paksui, ši aplinkybė galėtų turėti net mažiau įtakos „tvarkiečių“ rezultatams, nei aktyvus R. Pakso asmeninis dalyvavimas rinkimų kampanijoje.
Palyginus dabartinės reitingų lyderės – Socialdemokratų partijos populiarumą su 2007 m. pirmavusios Tėvynės sąjungos reitingais, matyti, kad už socialdemokratus šiandien balsuotų keturiais proc. daugiau pasirengusių ateiti į rinkimus piliečių, nei anuomet.
- Seime verda aistros dėl pinigų atėmimo ir padalijimo. Ką byloja visuomenės nuomonės tyrimai apie partijų atstovavimą visuomenės grupių – dirbančiųjų, pensininkų, socialiai remtinų žmonių interesams?
Vertinant rinkėjus pagal amžių, išsiskiria, kaip ir anksčiau, Tėvynės sąjunga. Už ją palyginti gausiai balsuoja vyriausi žmonės, kurie yra pareigingi rinkėjai. Tarp Socialdemokratų partijos rinkėjų taip pat yra nemažai vyresnio amžiaus žmonių, bet jų amžius – nuo 40-45 metų.
Savo ruožtu pagal atstovavimą jaunesniems žmonėms pirmauja Liberalų sąjūdis. Tarp šios partijos rinkėjų yra palyginti nemažai jaunesnių, turtingesnių, kvalifikuotų žmonių.
Gana jaunas yra ir Darbo partijos elektoratas. Tačiau už šią partiją balsuojantys jaunesni žmonės paprastai yra lyg Liberalų sąjūdžio rinkėjų antipodai. Darbo partijos rinkėjai yra žemesnės kvalifikacijos, mažesnių pajamų, tarp jų yra gerokai daugiau bedarbių.
- Anot kai kurių politologų, tarp Tėvynės sąjungos rinkėjų pensininkų esą visai nedaug – vos keliolika proc. Ar gali taip būti?
- Jei paimti visą elektoratą ir žiūrėti, kokią jo dalį sudaro pensininkai, tai jų gal ir neatrodytų labai daug, nes kitos gyventojų grupės kartu sudėjus yra gausesnės. Tačiau tarp rinkėjų pensininkų daugiausia yra balsuojančių būtent už Tėvynės sąjungą. Pensininkų, pasirengusių atiduoti savo balsus už šią partiją, lapkričio mėnesį buvo 21 proc.
- O kaip dėl jaunimo iki 30 metų?
- Šioje amžiaus grupėje už Tėvynės sąjungą būtų balsavę 9 proc. rinkėjų.
-Kai politikai ginčijosi dėl ikikrizinio pensijų lygio atstatymo, už tai pasisakė didelė dalis opozicijos, kalbėjusi ir apie progresinių mokesčių įvedimą. Ar tai atitiko jų rinkėjų lūkesčius?
- Tarp Socialdemokratų partijos rinkėjų yra nemažai pensinio amžiaus žmonių. Vertinant pagal rinkėjų amžių, socialdemokratai ir konservatoriai turi nemažai bendrų bruožų.
-Tačiau esate sakęs, kad už socialdemokratus balsuoja daug valstybės tarnautojų. Ar šiuo atžvilgiu LSDP išsiskiria iš kitų partijų?
- Taip, ši partija tikrai išsiskiria už ją balsuojančių valstybės tarnautojų skaičiumi.
-Vadinasi, galima teigti, kad LSDP, kitaip nei Tėvynės sąjunga, yra pirmiausia ne pensininkų, bet valstybės tarnautojų interesams atstovauti turinti partija?
- Taip.
-O kaip dėl Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“?
- Tarp Darbo partijos rinkėjų – daugiau jaunesnių ir turinčių mažas pajamas žmonių, bedarbių, žemesnio išsilavinimo žmonių. „Tvarkos ir teisingumo“ elektoratas neišsiskiria ryškesniais bruožais. Galima teigti, kad tai – žemesnių pajamų grupė. Ir tai daugiau provincijos nei didžiųjų miestų rinkėjai.
-Kurių partijų elektoratai yra labiausiai „persidengiantys“?
- Ko gero, socialdemokratų ir Darbo partijos. Savo ruožtu Tėvynės sąjungos elektoratas kažkiek persidengia su Liberalų sąjūdžio.
-Ką galima šiuo atžvilgiu pasakyti apie „Tvarką ir teisingumą“?
- Ji yra arčiausiai Darbo partijos. Šios dvi partijos per rinkimus gali tikėtis atimti viena iš kitos nemažai rinkėjų.
-Kaip sociologai Lietuvoje apibrėžia viduriniąją klasę pagal pajamas?
- Tie dalykai galbūt geriau žinomi ir nusakomi Socialinių tyrimų centre. Sakyčiau, kad vidurinioji klasė yra ne tik ekonominė kategorija. O kalbant apie jos pajamas, manau, vienam šeimos nariui turėtų tekti bent jau apie porą tūkst. litų per mėnesį.
- Tokiu atveju šeimoje su dviem vaikais tėvai, grubiai tariant, turėtų uždirbti apie 4 tūkst. litų per mėnesį. Seime siūlomą šitiek uždirbančius žmones apmokestinti didesniu gyventojų pajamų mokesčių. Vadinasi, bręstanti mokestinė politika nėra palanki viduriniajai klasei?
- Taip. Galbūt išties vertėjo pagalvoti apie kitus dalykus – smulkiojo verslo vystymą, reglamentavimų naštos mažinimą. O nauji mokesčiai, žinoma, viduriniajai klasei bus ne į gera.
- Ar Darbo partijai sulaukus nepalankaus teismo sprendimo jos reitingai ir rinkimų rezultatai labai nukentėtų?
- V. Uspaskichas jau yra patyręs didelių ir sensacingų nesėkmių, bet šiuo metu jis yra beveik trečias pagal populiarumą Lietuvos politikas. Nepaisant visų nepalankų aplinkybių, jo reitingas atsistatė, ir, matyt, jokie teisminiai procesai Darbo partijos rinkėjų jau nenustebins.
- O kaip sekasi populiariausiai partijai?
- Galima lyginti dabartinę Socialdemokratų partijos padėtį su ta, kurioje buvo Tėvynės sąjunga prieš ketverius metus, artėjant 2008 m. Seimo rinkimams. Tada žmonių nuotaikos, galvojant apie ateitį, buvo kiek geresnės nei dabar. Nuotaikos dabar yra prastos visoje Europoje. Palyginti su kitomis ES šalimis, optimizmo Lietuvoje esama net aukščiau vidurkio.
2007 m. pabaigoje Tėvynės sąjunga – būsima rinkimų nugalėtoja – buvo reitingų lyderė. Už ją tada ketino balsuoti 22 proc. dalyvauti rinkimuose apsisprendusių žmonių. Šiandien už Socialdemokratų partiją balsuotų 26 proc. tų, kurie dalyvautų rinkimuose į Seimą.
Dabar, palyginti su 2008 m. rinkimų išvakarėmis, rinkėjai mato mažiau politikos lyderių, kurie, žmonių manymu, geriausiai atstovauja jų interesams. Matyt, viena iš priežasčių gali būti ta, kad dalis ryškesnių lyderių šiuo metu darbuojasi Europos Parlamente. Į Strasbūrą iškeliavo Vilija Blinkevičiūtė, Viktoras Uspaskichas, Rolandas Paksas. Politikos scena atrodo nuobodesnė.
- Kaip galimas leidimas kandidatuoti Seimo rinkimuose Rolandui Paksui lemtų „Tvarkos ir teisingumo“ perspektyvas?
- „Tvarka ir teisingumas“ ir dabar yra R. Pakso partija: jis šiaip ar taip joje yra pirmas numeris. Vadink nevadinęs ji antru, vis tiek jis yra pirmas. „Tvarkos ir teisingumo“ rezultatus lemtų net ne tiek R. Pakso įrašymas pirmu numeriu kandidatų sąraše, kiek jo buvimas Vilniuje per rinkimų kampaniją ir aktyvus rodymasis žiniasklaidoje.