Už tai buvo 96 Seimo nariai, prieš vienas, balsuodami susilaikė penki parlamentarai.
S.Kovaliovo kandidatūrą Seimui pristatęs Laivės premijų komisijos pirmininkas liberalas Petras Auštrevičius teigė, kad šia premija būtų įvertinta šio žmogaus "ilgalaikė įtaka ne vienai valstybei".
"Lietuvai iškovoti laisvę be rusų demokratų paramos kažin ar būtų įmanoma", - teigė jis, atsakydamas į Lenkų rinkimų akcijos atstovo Michalo Mackevičiaus pastabą, kodėl pirmoji premija neskiriama kuriam nors buvusiam Lietuvos disidentui.
"Kilnu pirmąją premiją suteikti ne savo piliečiui, o tam, kuris sunkiais laikotarpiais buvo su Lietuva", - kalbėjo P.Auštrevičius.
Laisvės premija S.Kovaliovui bus įteikta kitų metų sausio 13-ąją, minint tragiškus įvykius Vilniuje. Laureatas bus kviečiamas atvykti į iškilmingą Sausio įvykių minėjimą.
S.Kovaliovas Laisvės premijos laureatu išrinktas iš keturių kandidatų. Be jo į Laisvės premiją dar siūlytas buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, buvęs disidentas monsinjoras Alfonsas Svarinskas ir buvęs disidentas spaustuvininkas Vytautas Andziulis.
S.Kovaliovo kandidatūrą Laisvės premijų komisijai teikė Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Vytautas Radžvilas, Užsienio reikalų ministerija, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, buvusi disidentė sesuo Nijolė Sadūnaitė, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.
S.Kovaliovas gimė 1932 metais Ukrainoje, 1954 metais Maskvos valstybiniame universitete įgijo biofiziko išsilavinimą. 1969 metais tuometinėje Sovietų sąjungoje jis įkūrė pirmąją iniciatyvinę grupę žmogaus teisėms ginti, aktyviai dalyvavo publikuojant periodinius leidinius "Einamųjų įvykių kronika", "Lietuvos katalikų bažnyčios kronika".
Maskvoje S.Kovaliovas susitikdavo ir bendradarbiaudavo su Lietuvos disidentais Nijole Sadūnaites, Petru Plumpa, Sigitu Tamkevičiumi.
1974 metais S.Kovaliovas buvo suimtas ir teisiamas Vilniuje. Jis kaltintas antisovietine agitacija ir propaganda, septyneriems metams ištremtas į gulagą Permės regione, vėliau trejus metus praleido tremtyje Kolymoje.
S.Kovaliovas taip pat dalyvavo įkuriant žmonių teisių sąjungą "Memorialas", skirtą Sovietų sąjungos politinių represijų aukoms atminti ir reabilituoti, prisidėjo prie Tarptautinio amnestijos ("Amnesty International") padalinio steigimo Maskvoje, spaudos klubo "Glasnost" ("Viešumas") įkūrimo. 1993 metais jis įkūrė judėjimą, o vėliau partiją Rusijos pasirinkimas (dabar - Demokratinis Rusijos pasirinkimas).
1995 ir 1996 metais S.Kovaliovas buvo nominuotas Nobelio taikos premijai.
"Sergejaus Kovaliovo apdovanojimas Laisvės premija būtų svarus Lietuvos indėlis remiant demokratinę pilietinę visuomenę Rusijoje. Šis žingsnis puikiai įprasmintų Lietuvos pirmininkavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai prioritetus bei sustiprintų mūsų šalies kaip paramos žmogaus teisės ir demokratijai Rytų Europoje centro vaidmenį", - rašoma užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio teikime.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė šių metų rugsėjį. Ji bus teikiama Rytų bei Vidurio Europos žmogaus teisių gynėjams, kovotojams už laisvę. Laureatai gaus 5 tūkst. eurų ekvivalento litais dydžio (17,25 tūkst. litų) premiją.
Premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų pasiekimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą bei suverenitetą.