"Mes skiriame didelį dėmesį teisių į nuosavybės turtą atkūrimui, kad būtų užtikrintas žydų bendruomenės gyvybingumas, kad jie galėtų gauti pajamų ir plėtoti veiklą", - kalbėjo JAV žydų komiteto vadovas.
Jis pabrėžė, kad LietuvosVyriausybė yra įsipareigojusi kompensuoti už iki šiol neišlikusį žydų bendruomenės turtą
Pernai Lietuvoje viešėjęs Izraelio parlamento (Kneseto) pirmininkas Reuvenas Rivlinas pareiškė, jog Izraelis neužmirš ir žydų turto grąžinimo klausimo.
Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė žurnalistams sakė, kad V.Adamkus patikino A.Bakerį, kad Vyriausybė yra prisiėmusi įsipareigjojimus ir jų bus laikomasi.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius žurnalistams anksčiau yra sakęs, kad pirminiame sąraše yra apie 60 objektų, kurių grąžinimo pageidauja bendruomenė, iš viso yra apie 1 tūkst. grąžintinų objektų.
Tuo tarpu savaitraštis "Veidas" praėjusią savaitę paskelbė, kad šių metų pavasarį Vyriausybė gavo žydų bendruomenės parengtą grąžintino turto sąrašą, kuriame yra apie 1600 įvairių objektų. Tarp jų - žemės sklypai, žydų kapinės, pastatai, kur prieš karą veikė sinagogos, maldos namai, mikvos (pirtys), prieglaudos, ligoninės.
Savaitraščio teigimu, kai kurie iš šių pastatų yra privatizuoti, kituose įsikūrusios valstybinės ir visuomeninės organizacijos.
Pasak "Veido", nuo 1995 metų galiojančia įstatymo dėl religinių bendruomenių nuosavybės teisių atkūrimo redakcija suteikta galimybe pasinaudojo visos Lietuvoje veikiančios tradicinių religijų bendruomenės, išskyrus žydus ir karaimus.
Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Paulius Koverovas "Veidui" teigė, kad šis įstatymas neleidžia žydų bendruomenei grąžinti vaikų ir senelių prieglaudų, košerių valgyklų, ligoninių ir kitų objektų, kurie taip pat yra jų religinės, o kartu ir visuomeninės veiklos dalis.
Tuo tarpu žydai šių bendruomenės institutų neskirstė į religinius ar visuomeninius. Pasak P.Koverovo, prieš pateikiant Seimui svarstyti minėto įstatymo pataisą, kuri sudarytų galimybes grąžinti žydams jų turtą, reikia įvertinti jo apimtį.
Pareigūno teigimu, pirmiausia Lietuvos žydų bendruomenė privalo pateikti grąžintinų objektų sąrašą - tuomet, archyvuose įvertinusi pateiktų pretenzijų pagrįstumą, valstybės galimybes, Lietuvos valdžia galėsianti numatyti turto grąžinimo arba kompensavimo už ją mechanizmus, taip pat prisiimti savo įsipareigojimų vykdymo terminus.
Tačiau žydai baiminasi, nuosavybę įrodančių dokumentų paieška gali trukti metų metus ir restitucijos procesas realiai gali ir visai neprasidėti.
2003 metų sausį žydų derybininkai Lietuvai buvo pateikę 190 grąžintinų objektų sąrašą, iš jų 43 pozicijos buvo pripažintos pagrįstomis. Savaitraščio teigimu, nors tuos objektus žydams buvo galima grąžinti dar praėjusiais metais (jeigu būtų pataisytas įstatymas), Vyriausybė paprašė galutinio grąžintinų objektų sąrašo.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 4 tūkst. žydų, tuo tarpu prieš Antrąjį pasaulinį karą jų buvo maždaug 220 tūkstančių.