Ramadano pradžia priklauso nuo priešpilnio Mėnulio pasirodymo. Musulmonų metai skaičiuojami pagal Mėnulio kalendorių.

Per šį mėnesį pamaldūs musulmonai nuo aušros iki saulėlydžio susilaiko nuo valgymo, gėrimo, rūkymo ir lytinių santykių, nešvankių ir tuščių kalbų bei jų klausymo, svaiginančių kvapų, viliojančių žvilgsnių, dalija išmaldą.

Per Ramadano mėnesį nuo pasnininko atleidžiami vaikai, nėščios ir kūdikius maitinančios moterys, ligoniai, vyresnio amžiaus žmonės.

"Per visus 600 metų, kai gyvena Lietuvoje, totoriai švenčia Ramadaną kaip ir visas pasaulis: pasninkauja, meldžiasi", - BNS sakė Vilniaus miesto totorių bendruomenės pirmininkas Adomas Asanavičius.

Ramadano metu dalijamos ir aukos vargšams. Pasak A.Asanavičiaus, Lietuvoje nusistovėjusi tradicija aukoms skirti 2,5 proc. lėšų nuo pajamų.

Lietuvoje pastebimas musulmonų padaugėjimas - į islamo tikėjimą atsiverčia dalis lietuvių, sparčiai daugėja Lietuvoje gyvenančių atvykėlių iš musulmoniškų kraštų. A.Asanavičiaus duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 7 tūkst. islamą išpažįstančių totorių.

Lietuvoje yra 4 mečetės - Kaune, Alytaus rajone (Raižių kaime) bei dvi Vilniaus rajone (Keturiasdešimties totorių ir Nemėžio kaimuose). Nors, A.Asanavičiaus teigimu, pusė totorių gyvena Vilniuje, šiame mieste apie 400 metų stovėjusi mečetė sovietmečiu buvo nugriauta.

Vilniaus miesto totorių bendruomenės pirmininko teigimu, ne vienerius metus puoselėtų planų pastatyti sostinėje mečetę niekaip nepavyksta įgyvendinti - mat iš pradžių sutikusi Antakalnio rajone išnuomoti visuomeninės paskirties žemės sklypą maldos namų statybai, vėliau Vilniaus miesto savivaldybė pakeitė jo paskirtį į reakreacinę ir nebesutinka patvirtinti totorių bendruomenės parengto detaliojo plano.