12.10 val. susirinkusieji, nešini plakatais „Užsikiškite biudžeto skyles patys“, „Mes nenorime elgetauti“ ir pan., skambant būgnams ir sirenoms, pajudėjo prospektu Vyriausybės link. Kažkas iš protestuotojų atsinešė ir Graikijos vėliavą. Kartu su kolona judėjo ir katafalkas.

Eisenos priekyje buvo vežamas makaronų prikrautas karutis. „Vyriausybė makaronus tautai dalina“, - idėją paaiškino karutį vežantis profsąjungietis.

Mitingo dalyvių transparantus puošė spalvingi šūkiai bei reikalavimai: šalin korumpuotą konservatorių režimą; tegul moka sukčiai; 6 val. darbo diena; 1500 Lt minimali alga. Tarp protesto dalyvių matyti ir latvių profsąjungų atstovų.

Palaikyti mitinguotojų atėjo ir keletas politikų: LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius, partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis, Krikščionių partijos atstovai, keletas tautininkų su transparantu „Ačiū G.Songailai“, Algirdas Paleckis ir Vytautas Šustauskas, Kazimieras Uoka, Julius Veselka.

12.25 val. protestuotojų kolona pasiekė Vyriausybės rūmus, kur minia pasipildė dar keliomis dešimtimis žmonių.

Policijos pareigūnų teigimu, galutiniais skaičiavimais protesto akcijoje dalyvavo 3 000 žmonių.

A.Černiauskas rado vieną gerą Vyriausybės darbą

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas susirinkusiems protestuotojams teigė įžvelgęs vieną „teigiamą“ šios Vyriausybės darbą – dar labiau paskatintą emigraciją.

„Suteikė „teisę“ mūsų žmonėms oriai gyventi užsienyje. Jie privertė juos išvykti, gauti tenai didesnį darbo užmokestį ir tenai gyventi oriai. Kaip mes galime gyventi čia, kai šimtai tūkstančių žmonių dirba, gauna minimalią algą, o parėję jie negali vaikams ne tik kad saldainių nupirkti. Jie kuopų, makaronų, kokius mes čia vežėme Vyriausybei. Net ir to nesugeba nupirkti“, - piktinosi A. Černiauskas.

Jis taip pat tikino norįs paraginti Vyriausybę trauktis.

„Ar mes sutinkame, kad Vyriausybė, valdžios žmonės, toliau mus durnintų? Ar mes sutinkame gauti tokį minimalų darbo užmokestį? Ar mes sutinkame savo uždirbtus pinigus atiduoti partijoms, kad jos galėtų geriau gyventi? Ar mes sutinkame aukoti savas pensijas, kad verslas galėtų geriau gyventi ir kad jam nebūtų dideli mokesčiai? - aidint ovacijoms tęsė LPSK lyderis. - Buvo noras atsisukti į tą pastatą (Vyriausybės rūmus – DELFI) ir pasakyti: lauk iš to pastato! Bet realiai jiems ir taip nedaug liko – nepilni metai. Gal, galvoju, per tą likusį laikotarpį jie priims nors vieną sprendimą, kuris padės mums. Ir atsisuks veidu į mus, o ne kaip dabar, atsisukę patys žinote kaip. Gėda tokiai Vyriausybei!“

Mitingo dalyviai: visai nustekeno žmones

BNS kalbinti eitynių ir mitingo dalyviai iš Kauno, Utenos ir Mažeikių sakė protestuojantys, nes nori geresnio gyvenimo lygio Lietuvoje.

"Pavyzdžiui aš protestuoju prieš mažas pensijas. Atidirbau 31 metus ir gaunu 630 litų pensijos. Ar galima pragyvent? (...) Neįmanoma gyventi", - BNS sakė kaunietis Rimantas. Pasak jo į eitynes ir mitingą iš Kauno iš viso atvažiavo trys autobusai.

Liuba iš Utenos BNS sakė į protestuoti atvažiavusi dėl geresnio gyvenimo.

"Visai nustekeno žmones, taigi žmonėms reikia algų, darbo, geresnio pragyvenimo, kad vaikams būtų geriau gyventi. O kas dabar padaryta?", - teigė moteris, atvykusi autobusu kartu su Utenos trikotažo profesine sąjunga .

Vytautas iš Mažeikių aiškino, jog šeštadienį į sostinę atvažiavo siekdamas teisingumo ir socialinių garantijų.

"Noriu šeimos garantijų, sveikatos garantijų, darbo garantijų. Valdžia turėtų ieškoti sprendimų, kad kiekvienas žmogus uždirbtų tiek, kiek priklauso, o mokesčiai turėtų atitikti mūsų uždarbį. (...) Turi būti socialinis teisingumas", - kalbėjo Mažeikių gyventojas. Jis taip pat teigė atvykęs pilnu autobusu.

V. Mazuronis: atsiprašau jūsų

„Tvarkietis“ V. Mazuronis į susirinkusiuosius kreipėsi atsiprašydamas ir tvirtindamas, esą jam gėda stovėti prieš šią minią. Jis taip pat pareiškė, esą opozicinės partijos reikalauja, kad minimali alga siektų bent pusę vidutinio darbo užmokesčio, šiuo metu tai būtų 1050 Lt.

„Aš – opozicijos atstovas. Bet man, kaip Seimo nariui, šiandien stovėti prieš jus yra gėda. Gėda todėl, kad šitoje tribūnoje nestovi ir pabijojo pas jus ateiti premjeras A. Kubilius, ministrai, kurie privalėjo ateiti į šitą tribūną ir pasakyti jums: „Atsiprašome jūsų už tai viso Seimo vardu, Vyriausybės vardu“. Jie vykdo politiką, skurdinančią žmonės. Aš – opozicijos narys. Bet aš atsiprašau viso Seimo vardu jūsų už tai, kas ten šiandien vyksta“, - kalbėjo parlamentaras.

Jis susirinkusiuosius paragino savo pasipiktinimą valdžia išreikšti kitąmet įvyksiančiuose Seimo rinkimuose.

„Padarykim taip, kad jau sekantį rudenį jie nebesėdėtų šituose rūmuose ir mums nebereikėtų čia susirinkus mitinguoti. Padarykim tą žingsnį, ir viską Lietuvoje bus gerai“, - reziumavo „tvarkietis“.

13.30 val. minia jau buvo gerokai aptirpusi, prie Vyriausybės būriavosi ne daugiau kaip 1-1,5 tūkst. žmonių. Protestuotojai pradėjo skirstytis.

13.50 val. pranešta apie oficialią mitingo pabaigą. Minia skirstėsi ramiai, jokių incidentų nebuvo.

Vilniaus policija pranešė, kad Gedimino prospektu vykusiose eitynėse dalyvavo iki 4000 dalyvių. Eitynių ir mitingo metu viešąją tvarką užtikrino apie 300 policijos pareigūnų. Renginio metu incidentų nebuvo, niekas nesulaikytas.

DELFI primena, kad profsąjungos reikalauja minimalią algą pakelti iki 1000 Lt jau nuo sausio, didinti bazinę mėnesinę alga ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį. Taip pat reikalaujama didinti užimtumą, mažinti dirbančiųjų apmokestinimą, įvesti progresinius mokesčius. Tarp kitų profsąjungų reikalavimų – mažinti elektros, šilumos ir būtiniausių maisto produktų kainas ir darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus keisti tik sutarus su profsąjungų ir darbdavių atstovais.

Pensininkai, savo ruožtu, deklaruoja nepasitikėjimą valdžia. Mat valdantieji pareiškė sutarę tik iš dalies tesėti pažadą grąžinti pensijas į 2009 m. lygį. Tiesa, jau netrukus tam pasipriešino konservatorių elitas su Seimo pirmininke Irena Degutiene priešaky, vėliau prieš taupymą pensijų sąskaita pasisakė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Taigi Vyriausybė nutarė ieškoti kitų būdų valstybės finansų spragoms lopyti: prasidėjo svarstymai apie nekilnojamojo turto mokestį, automobilių apmokestinimą bei vadinamuosius prabangos mokesčius.

Beje, būtent po profsąjungų mitingo 2009 m. sausio 16 d. prie Seimo kilo riaušės. Profsąjungų lyderiai dėl neramumų aiškinosi teismuose, tačiau jų kaltės nerasta.