Šios idėjos įgyvendinimas kainuotų 9,2 mln. Lt. Tačiau menininkams tokio objekto nereikia. Jis reikalingas politikams. Kodėl?
Po gaisro tapo vertybe
Menų fabriką ketinama kurti viename iš buvusių fabriko „Elnias“ pastatų, menančių garsaus fabrikanto Chaimo Frenkelio laikus, nors iš tikrųjų čia išlikusios tik pavojingos griuvenos. Skylėtos ir aptrupėjusios sienos bet kada gali nuvirsti. Stogo visiškai nėra, nes jis nudegė per gaisrą. Ant trečio aukšto perdangos jau užaugę medžiai.
Laiptai – tarsi po karo. Be to, iš buvusios odos perdirbimo įmonės rezervuarų sklinda baisi smarvė. Buvusį garsų objektą gali priminti tik užrašas virš įėjimo į griuvenas – „Korupcijos fabrikas“, atrodo, atsiradęs komisijos apsilankymo proga.
Šį pastatą Šiaulių miesto savivaldybė pernai už 325 tūkst. Lt nupirko iš šiauliečio verslininko Stasio Karitono. Pastatas pirktas tuomet, kai miestui vadovavo jo partijos kolega liberalcentristas Genadijus Mikšys. Naujam gyvenimui ketinamas prikelti objektas jau yra kultūros vertybė. Tačiau į Kultūros vertybių registrą jis buvo įrašytas tik po gaisro, įvykusio prieš kelerius metus. Kol 1911 m. statytas pastatas iš tiesų buvo kažko vertas, jis paveldosaugininkų nedomino, o kai sudegė, tapo vertybe.
Sapnuojasi milijonai
Dėl Menų fabriko ateities pastaruoju metu itin intensyviai laužomos ietys ir tarp politikų, ir tarp visuomenės atstovų. Miesto tarybos narys Artūras Visockas, išanalizavęs Menų fabriko galimybių studiją, aptiko, kad per 10 metų šiam objektui išlaikyti reikėtų mažiausiai pusseptinto milijono savivaldybės dotacijų, neskaičiuojant milijonų, kurių reikės projektui įgyvendinti. A.Visocko oponentai atkerta, kad dėl projekto įgyvendinimo lėšų nereikėtų nerimauti, nes tai būtų ES milijonai, o savivaldybės indėlis būtų tik 5 proc.
Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius aiškino, neva tą projektą būtina vykdyti vien todėl, kad antrąkart milijonų Menų fabrikui niekas neduos, todėl reikia išnaudoti progą. Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė, palaikydama V.Damulevičiaus poziciją, teigė, jog blogiausiu atveju reikėtų ne atsisakyti projekto, o ieškoti privataus investuotojo. V.Damulevičius ragino pagalvoti ir apie tai, kad kitąmet jų savivaldybė gaus apie 4 mln. Lt užterštoms teritorijoms išvalyti. Tuos pinigus, girdi, būtų galima panaudoti „Elnio“ fabriko teritorijai sutvarkyti. Tačiau A.Visockas turi ir tam kontrargumentą: „Elnio“ fabriko teritorijoje esantys pastatai dalimis yra išpirkti įvairių privačių asmenų. Privačioms teritorijoms valyti ES milijonų panaudoti negalima.
Universalūs specialistai
Miesto tarybos valia teisė įgyvendinti Menų fabriko projektą atiduota Šiaulių regiono plėtros agentūrai (ŠRPA). Pasak A.Visocko, pastaraisiais metais ši agentūra tik skaitė paskaitas kaimo ir žemės ūkio klausimais. Ir štai staiga jie metėsi prie menų. A.Visockas netruko suprasti, kodėl taip atsitiko. Pasirodo, ŠRPA yra tapusi PVM mokėtoja, vadinasi, įvykdžiusi šį projektą ji susigrąžintų apie 1,5 mln. Lt. Be to, ši agentūra yra vienintelė projekto vykdytoja, tad su tais pinigais galėtų elgtis kaip tinkama.
Už techninį projektą architektų bendrovei jau sumokėta 235 tūkst. Lt. Prie tos sumos pridėję 325 tūkst. Lt už patį pastatą, gautume nemenką sumelę, kurios miesto biudžete dabar taip trūksta, jog net ketinama įvesti abonentinius mokesčius vaikų darželiuose ir kt.
Kai kurie politikai prisipažįsta, kad pritarę griuvenos įsigijimui ir Menų fabriko idėjai jie pirko katę maiše.
Kiauras maišas
Specialistai ir politikai, apžiūrėję būsimą Menų fabriką, iškart suabejojo, ar tokios būklės pastatui rekonstruoti užtektų projekte numatytų milijonų ir ar nebūtų čia antri Valdovų rūmai. Pasak Tarybos narės Nijolės Budrytės, šioje situacijoje yra tik vienintelis protingas kelias – pastatą nugriauti ir apie jokias jo rekonstrukcijas nebesvaičioti. Jos įsitikinimu, čia vyksta paprasčiausias pinigų plovimas, nes tas fabrikas nereikalingas nei šiauliečiams, nei menininkams.
Jokios kritikos neatlaikė ir architekto D.Jakubausko siūlymas pastatą rekonstruoti, o paskui jį parduoti. Deja, Šiauliuose tokie milijonai „nevaikšto“, o dar tokioje apleistoje pramonės zonoje.
Menininkams nereikia
Įdomiausia yra tai, kad politikai ir verslininkai, sumanę kurti Menų fabriką, užmiršo paklausti pačių menininkų, ar jiems tokio objekto reikia. Menininkai, tik iš viešosios erdvės sužinoję, jog kažkas neva jų labui daroma, vienu balsu sakė, kad tokios valdžios malonės jiems tikrai nereikia. Pasak skulptoriaus Gintauto Lukošaičio, čia yra investuojama į statybų pelnus ir apie jokį meną ar kultūrą negalvojama, todėl menu dangstyti tokią aferą yra daugiau nei nepadoru. Šią mintį tęsė ir muzikantas Gintas Gecevičius. Pasak jo, tai būtų dar viena nenaudojama troba, kokių Šiauliuose ir taip pilna.
Valdininkijai tvirtinant, jog jau dabar atsirado menininkų, kurie čia kurtųsi, oponentai paprašė pateikti norinčiųjų sąrašą. Nepateikė.
Politikai atidėlioja
Lapkričio 24 d. vykusiame Tarybos posėdyje A.Visockas vėl pasiūlė atšaukti visus ankstesnius su Menų fabriku susijusius Tarybos sprendimus. Bet posėdžiui pirmininkavęs meras Justinas Sartauskas šiam klausimui pristatyti davė tik dvi minutes. Nutraukęs A.Visocko kalbą, meras pasiūlė klausimą nukelti iki gruodžio mėnesio Tarybos posėdžio. „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovė vicemerė Daiva Matonienė sakė, kad jai esą gėda dėl tų, kurie suabejojo Menų fabriko reikalingumu. Girdi, na ir kas, kad neatsirado norinčių ten kurtis menininkų: „Menų inkubatorius kuriamas ne esamiems menininkams, o naujiems.“ Taigi, kaip ir dera buvusiame avalynės fabrike – dar viena pora kaliošų, stumiant idee fixe.