„Pensininkai yra tie žmonės, kurie balsuoja. Kiti metai yra rinkimų metai, todėl pensininkų skriausti niekas nenori“, - DELFI sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas V. Vobolevičius.
Jo teigimu, liberalams ši išeitis būtų priimtina dėl to, kad pensininkai už liberalus nebalsuoja. Liberalias partijas dažniau remia išsilavinę, jauni miestiečiai, tuo tarpu vyresnio amžiaus gyventojai yra konservatorių rinkėjai.
„Už konservatorius balsuoja daug pensininkų, dėl to konservatoriai nenorės skriausti pensininkų ir norės didinti PVM“, - sakė mokslininkas.
Liberalai per silpni grasinti?
„Jeigu liberalai pasakys „Mes išeiname, griausime koaliciją“, tai kur jie patys eis? Jie yra patys dešiniausi šioje koalicijoje, o gąsdinti griauti koaliciją labiau gali centrinės jėgos – pavyzdžiui, Arūnas Valinskas yra labai galingas, nes pereiti iš vienos pusės į kitą jam nieko nekainuoja. Liberalai gali daug kalbėti, nes išėję iš koalicijos naujos nesuburs – niekas jų neims. Liberalcentristai dar gal ir galėtų, bet Liberalų sąjūdžiui – be šansų“, - svarstė mokslininkas.
DELFI primena, kad valdančią koalicija sudaro konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir liberalcentristai, prie kurių dar negalutinai prisijungė A. Valinsko vadovauta Tautos prisikėlimo partija.
„Pensininkų niekas neskriaus – 100 procentų. Todėl pasirinkimas belieka tarp bandymo taupyti iš valstybės išlaidų, bet tai labai sunku, nes biurokratai yra išmanūs ir iš jų atimti pinigus ne taip lengva. Todėl tikriausiai konservatoriai eilinį kartą turės padidinti mokesčius“, - teigė V. Vobolevičius, kalbėdamas apie siūlymus didinti PVM.
J.Čičinskas: Vyriausybei reikia pasirinkti – pensininkai ar stambus verslas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, ekonomistas Jonas Čičinskas savo ruožtu sako, kad politikai vėl susidūrė eiliniu klausimu – ar pasirinkti stambaus verslo pusę, ar socialiai jautrių pensininkų.
Pasak ekonomisto, tai daugiausia yra tik nacionalinių lėšų perskirstymo klausimas – iš kur imti pinigų, kad paskui jie grįžtų. „Tai ginčas – dvi klasės su skirtingais interesais: menkai organizuoti pensininkai, kurie neturi balso ir kurių pajamos mažos, bei galinga grupė – stambus verslas, kuris nori plėsti savo veiklą ir jos apimtis“, - teigė profesorius.
Jis pabrėžė, kad šiuo atveju PVM nedidinimas daugiausia yra stambaus, o ne smulkaus ir vidutinio verslo interesas, mat esą smulkusis verslas, veikiantis provincijoje, yra visiškai kitoje padėtyje.
„Nuo pensininkų pajamų jie ir laikosi, gyvuoja. Jei pensininkų pajamos tik padidėja, iš karto smulkusis verslas rajonuose ir miesteliuose atgyja. Taigi galima sakyti, kad prieštarauti pensijų grąžinimui yra tik stambaus verslo interesas, o ne smulkaus“, - sakė J. Čičinskas.
Pasak ekonomisto, priimant sprendimą galima atsižvelgti į visų pusių interesus, tačiau, jo nuomone, sunkiais laikais yra ribos, kai kai kurie sprendimai neproporcingai skriaudžia tuos, kurie gyvena sunkiai.
„Pensijų padidinimas tikrai suteiks trupučiuką daugiau gerovės, nors PVM padidinimas atims dalį tų pensijų“, - teigė mokslininkas.
„Kol kas pensininkų padėtis tik blogėja, nes jų vartojamų prekių kainos kyla daugiau. Per praeitus metus kainų lygis Lietuvoje pakilo maždaug 3-4 proc., o pensininkų „krepšelis“ 5-6 proc. ar net 7 proc. Tai ta tendencija, bijau, išliks ir ateityje. Jie juk neperka televizorių, kompiuterių, kurie pinga“, - tęsė J. Čičinskas.
Jis sutiko, kad PVM padidinimas atims ir dalį ketinamų padidinti pensijų, tačiau esą valstybės biudžetui teigiamas poveikis visa tiek išliktų.
Klausiamas, ar nebūtų geriau nedidinti PVM bei atsisakyti pensijų atkūrimo į prieš krizę buvusį lygį, J. Čičinskas svarstė, jog patikimiau vis tik būtų didinti ir PVM, ir pensijas. Tokiu būdu esą pensininkai PVM padidėjimo beveik nepajustų, išloštų valstybės biudžetas, reikėtų mažiau skolintis, šiek tiek nukentėtų dirbantieji, tačiau būtų išsaugomos darbo vietos.
Atidėti pensijų didėjimą anksčiau siūlė liberalai
Primenama, kad Vyriausybei prireikė koreguoti paruoštą kitų metų biudžeto projektą, nes dėl euro zonos krizės ir pabrangusio skolinimosi buvo sumažintos Lietuvos ūkio augimo prognozės. Dėl šios priežasties svarstomos galimybės didinti PVM, mažinti kai kurias išlaidas, tarp kurių gali būti įtrauktas ir kitąmet planuotų į prieškrizinį lygį grąžinamų pensijų didinimas.
Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau yra pareikalavusi senatvės pensijas grąžinti į prieš krizinį lygmenį.
Teigiama, kad PVM didinimo reikia norint išlaikyti 3 proc. BVP biudžeto, kuris didės dėl lėčiau augsiančios ekonomikos ir „Snorui“ gelbėti skirtų paskolintų pinigų.
Šiuo metu PVM Lietuvoje yra 21 proc. Dabartinė Vyriausybė jį didino dusyk. Pirmą kartą PVM nuo 18 proc. iki 19 proc. buvo kilstelėtas nuo 2009 m. pradžios. Antrą kartą iki 21 proc. jis pakeltas tų pačių metų rugsėjį.