„Mes jau seniai turime rimtų abejonių, esame rimtai susirūpinę, kad Karaliaučiaus srityje taktinis branduolinis ginklas yra jau seniai dislokuotas. O tą dalyką esame išsakę savo partneriams ir partneriai taip pat kai ką žino“, - teigė A. Ažubalis.

Politologas Raimundas Lopata sako, kad apskritai nėra žinoma, ar po Šaltojo karo žlugus SSRS taktinis branduolinis ginklas iš Kaliningrado buvo išvežtas – galbūt grasinimai jau įvykdyti: „Kaip žinome, Šaltojo karo metu Kaliningrado srityje buvo dislokuoti branduoliniai ginklai. Klausimas, ar juos iš ten yra kas nors išvežęs. Kitaip tariant, ar reikia dislokuoti?“

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė priduria, kad pastaruoju metu Rusija ypatingai sustiprino savo karinį pasirengimą Karaliaučiaus srityje ir prie Suomijos sienos.

„Per pastarąjį laikotarpį Rusija padvigubino savo karių skaičių prie Suomijos sienos, Kaliningrade yra 25-30 tūkst. karių, labai padidėjo jų pasirengimas greitam reagavimui. Be to, ten yra išlikusios galimybės ir taktiniam branduoliniam ginklui“, - teigė R. Juknevičienė.

DELFI primena, kad Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas neseniai pagrasino, kad Rusija šalies vakaruose ir pietuose dislokuos šiuolaikines smogiamosios ginkluotės sistemas, kurios galėtų atakuoti priešraketinės gynybos sistemas Europoje, o esą vienas iš tokių žingsnių – raketų „Iskander“ dislokavimas Kaliningrade.

Šis D. Medvedevo pareiškimas nuskambėjo dėl to, kad Rumunija ir Lenkija sutiko savo teritorijoje dislokuoti modernų priešraketinį JAV skydą. Amerikiečiai teigia, kad priešraketinis skydas nebūtų nukreiptas prieš Rusiją, o tik prieš neprognozuojamas valstybes.

Primenama, kad apie priešraketinių sistemų dislokavimą Europoje pradėta kalbėti dar tuomet, kai JAV prezidento pareigas ėjo George W. Bushas, tačiau šalies vadovo postą perėmus Barackui Obamai kalbos nuslūgo. Anksčiau kalbėta apie priešraketinių skydų dislokavimą Lenkijoje ir Čekijoje.