Lenkijos prezidento patarėjas pareiškė, kad Lenkijos kantrybė Lietuvos atžvilgiu „aiškiai pasibaigė“. R. Kuzniaro buvo paklausta apie bendros lenkų-lietuvių švietimo komisijos darbo rezultatus. „(...)Galėjo pasirodyti, kad su lietuviais gana greitai pasieksime susitarimą. Pasirodo, kad ne“, - klausimo pabaigoje konstatuoja radijo žurnalistas.
„Aš žinau 90-ųjų pradžios istoriją, nuo tos akimirkos, kai įėjome į naują lenkų-lietuvių santykių etapą. Turiu omenyje, po komunizmo žlugimo vienoje ir kitoje šalyje. Ir tie santykiai, ypač jeigu kalba eina apie pagarbą tautinių mažumų teisėms, nesiklostė gerai. Tai buvo priežastis tokio Lenkijos-Lietuvos sutarties pasirašymo atidėjimo, visas sutartis turėjome priimtas vėliausiai 1991-92 metais, o sutarties su lietuviais turėjome laukti iki 94-ųjų metų, nepaisant to, kad, atrodytų, kaip Jūs, gerbiamas redaktoriau, ir sakėte, tarp lenkų ir lietuvių neturėtų būti didesnių problemų. Tačiau galvoju, kad ypač mes kažkiek išlepinome savo brolius lietuvius, truputėlį juos sugadinome, sukuriant įspūdį per ilgus ilgus metus, toks buvo mano požiūris, kad šis jų kompleksų Lenkijos atžvilgiu supratimo rezervuaras iš lenkų pusės yra neišsemiamas, kad jie taip gali tempti ilgai“, - radijui sakė R. Kuzniaras.
Pasak jo, lietuviai buvo įsitikinę, kad visų susitarimų vykdymą galės tempti be pabaigos, kad lenkai jų šiuo klausimu nespaus.
„Na, ši kantrybė aiškiai pasibaigė ir tiek premjeras (Donaldas Tuskas – DELFI), tiek (Lenkijos užsienio reikalų – DELFI) ministras Radoslawas Sikorskis jau kelis mėnesius aiškiai tą rodo. Nežinau, gal ši žinutė jų nepasiekė arba lietuviai iš tiesų turi problemų su pagarba tam, ką pasižadėjo 1994 metų sutartimi, ir nuo pat pradžių yra problemų su šios sutarties įvykdymu“, - sakė R. Kuzniaras.
Pagal naująjį Lietuvos Švietimo įstatymą, tautinių mažumų mokyklose Lietuvos istorija ir geografija turi būti dėstoma lietuviškai, o po kelerių metų numatoma suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą tautinėms mažumoms ir lietuviams. Lietuvos lenkai sako, kad taip bloginama jų padėtis.
Lietuvos Vyriausybė teigia, kad jos pasirinktas modelis yra vienas iš nuosaikiausių Europoje ir pažymi, kad kitose šalyse, įskaitant Lenkiją, galioja panašios nuostatos dėl vienodo egzamino ir dalykų dėstymo valstybine kalba.