Šis skaičius atspindi toli gražu ne visų LiCS parėmusių bendrovių laimėjimus viešuosiuose pirkimuose. Į statistiką įtrauktos tik tos įmonės, kurios laimėjo stambius konkursus LiCS kuruojamose srityse, šios partijos vadovaujamose savivaldybėse ir šių savivaldybių įmonėse.
Statistika rodo, kad LiCS rėmėjams gerai sekėsi abiejų šios partijos valdomų ministerijų prižiūrimuose sektoriuose. Raimundo Palaičio vadovaujama Vidaus reikalų ministerija (VRM) bei Raimundo Šukio valdoma Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bei šių ministerijų valdomos ar kuruojamos įstaigos yra tarp didžiausių daugelio partijos rėmėjų klientų. LiCS finansiškai parėmusiam verslui gerai sekėsi ir liberalcentristų valdomose savivaldybėse bei joms pavaldžiose įmonėse.
Dvi įmonės – „Hidrostatyba“ ir „YIT Kausta“ – taip pat figūruoja ir Liberalų sąjūdžio bei kitų partijų rėmėjų sąrašuose. Tačiau LiCS kuruojamuose sektoriuose joms sekėsi ne ką prasčiau, o ir be šių dviejų kompanijų liberalcentristų rėmėjų viešųjų pirkimų kraitis siektų apie 2 mlrd. Lt.
Per trejus šios Seimo kadencijos metus – daugiau nei per visą ankstesnę kadenciją
Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenimis, per trejus šios Seimo kadencijos metus LiCs remiančių įmonių, kurios šios partijos kuruojamuose sektoriuose laimėjo stambesnius konkurus, sudarytų sutarčių vertė siekia apie 2,7 mlrd. Lt.
DELFI kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) su prašymu pateikti tų pačių įmonių viešųjų pirkimų statistiką per ankstesnę Seimo kadenciją, nuo 2004 m. lapkričio iki 2008 m. lapkričio. Per ketverius ankstesnės Seimo kadencijos metus, VPT DELFI pateiktais duomenimis, tos pačios įmonės sudarė sutarčių už beveik 2,27 mlrd. Lt. Taigi per metais trumpesnį laikotarpį šių įmonių bendra sutarčių vertė jau daugiau nei 400 mln. Lt lenkia bendrovių pasiekimus per visą ankstesnę Seimo kadenciją.
Augimo tendencija matoma ne visų LiCS rėmėjų statistikoje. Štai Panevėžio statybos trestui (PST), remiančiam ne tik LiCS, bet ir eilė kitų partijų, per ankstesnę Seimo kadenciją sekėsi kur kas geriau – tuomet per ketverius metus sudarytų sutarčių vertė buvo dvigubai didesnė, nei per pastaruosius trejus. Tą patį galima pasakyti ir apie bendrovę „YIT Kausta“.
Tačiau kai kurioms bendrovėms valdžių kaita blogų prisiminimų neturėtų kelti. Štai „Fimos“, aptarnaujančios nemažą dalį VRM sektoriaus, viešųjų pirkimų sutarčių vertė dabar yra daugiau nei dvigubai didesnė ir siekia apie 354,5 mln. Lt.
Bendrovė „Atea“ viešuosiuose pirkimuose dalyvavo visus ketverius ankstesnės Seimo kadencijos metus ir sudarė sutarčių už beveik 22,5 mln. Lt. Tačiau treji šios kadencijos metai jai buvo kur kas labiau sėkmingi: sutarčių vertė, CVPP duomenimis, per šį laikotarpį siekia jau per 176 mln. Lt.
Didelių sutarčių stygiumi ir per ankstesnę kadenciją nesiskundusi bendrovė „Šiaulių plentas“ savo sutarčių kraitį padidino nuo 402,54 mln. iki beveik 580 mln. Lt. Statybų kompanija „Irdaiva“ pirmąsias viešųjų pirkimų sutartis sudarė 2008 m., artėjant valdžių kaitai. Iki šios kadencijos Seimo atėjimo į valdžią, jos sudarytų sutarčių vertė siekė tik kiek daugiau nei 2 mln. Lt, o per pastaruosius trejus metus šis skaičius, CVPP duomenimis, sudaro jau 115,68 mln. Lt.
Pasieniečiai apsiperka pas partijos rėmėjus
R. Palaičio vadovaujama VRM kontroliuoja keletą stambių perkančiųjų organizacijų, kurios negaili pinigų investicijoms. Tokiuose viešųjų pirkimų konkursuose LiCS rėmėjai – dažnas reiškinys.
Štai dosniai LiCS remianti kompanija „Fima“ su VRM pavaldžia Valstybės sienos apsaugos tarnyba sudarė 5 sutartis už 22,7 mln. Lt. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie VRM su šia bendrove sudarė sutarčių už dar 2,24 mln. Lt „Fimai“ neblogai sekasi ir sveikatos sektoriuje. R. Šukio vadovaujamos SAM kontroliuojama Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija su šia kompanija sudarė sutarčių už 10,82 mln. Lt.
Dar 5 mln. Lt „Fimai“ atseikėjo Seimo kanceliarija.
„Fima“ LiCS stambia suma parėmė prieš 2008 m. Seimo rinkimus. 2008 m. spalio 6 d. į partijos rinkimę sąskaitą atkeliavo 30 tūkst. litų. Dar 20 tūkst. Lt „Fima“ LiCS paaukojo šiemet vasarį, artėjant savivaldos rinkimams.
VPT DELFI pateiktais duomenimis, VRM sistema „Fimą“ sėkmingai maitino ir laikotarpiu tarp 2006 m. liepos vidurio ir 2008 m. lapkričio. Nuo 2006 m. liepos opozicijoje buvusi LiCS įsiliejo į tuometės Vyriausybės sudėtį.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kitos struktūros prie VRM minėtu laikotarpiu šiai LiCS rėmėjai davė užsakymų už daugiau nei 21 mln. Lt. Kaip ir dabartinėje Vyriausybėje, tuomet VRM valdė liberalcentristai: dabartinis SAM vadovas R. Šukys, pasitraukęs po konfliktą su tuomečiu policijos generaliniu komisaru Vytautu Grigaravičiumi, o po jo – Regimantas Čiupaila.
CVPP duomenimis, „Fimos“ per pastaruosius trejus metus sudarytų sutarčių vertė – 354,57 mln. Lt. Tiesa, didžiausi „Fimos“ klientai – Liberalų sąjūdžio jurisdikcijoje esantys „Lietuvos geležinkeliai“.
VRM pavaldūs Informatikos ir ryšių bei Valstybės tarnybos departamentai su kita LiCS rėmėja – bendrove „Atea“ – sudarė po vieną didelę sutartį už atitinkamai 9,7 ir 5,89 mln. Lt. R. Palaičio jurisdikcijoje esantys Policijos departamentas bei Lietuvos policijos logistikos centras su LiCS rėmėja, bendrove „Optimalus ryšys“, sudarė sutarčių už maždaug milijoną litų. Policijos logistikos centras vieno iš policijos pastatų rekonstrukcijai pasirinko LiCS finansavusią bendrovę „Kerista“, sutarties vertė – beveik 3,28 mln. Lt.
Seimo remontą atlikusi bendrovė „Irdaiva“ taip pat yra tarp LiCS rėmėjų, kuriems sekasi šios partijos kuruojamuose sektoriuose. Jai patikėti ligoninių rekonstrukcijos darbai, tarp jų – ir įtakingo liberalcentristo Stanislovo Šriūbėno kuruotas Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės nebaigto statyti korpuso rekonstravimo projektas. Sutartį už beveik 4,7 mln. Lt su „Irdaiva“ sudarė sostinės savivaldybės įmonė „Vilniaus kapitalinė statyba“. Buvęs šios įmonės direktoriaus pavaduotojas S. Šriūbėnas tuo metu ėjo Vilniaus vicemero pareigas ir prižiūrėjo šį projektą. Dėl esą įtartinų sandorių pernai pasigirdo raginimų versti vicemerą iš posto, bet kalbos ir liko tik kalbomis. S. Šriūbėnas šiuo metu eina aplinkos viceministro pareigas, Aplinkos ministerijai vadovauja su LiCS besijungiančios Tautos prisikėlimo partijos deleguotas Gediminas Kazlauskas.
Ligoninės – tarp didžiausių klientų
Sveikatos sektoriuje stambius užsakymus gavo ne tik jau minėta „Fima“. R. Šukio darže viešųjų pirkimų konkursus dažnai laimi ir kiti LiCS rėmėjai.
Štai statybų kompanijos „Avona“ ir „YIT Kausta“ gydymo įstaigų konkursuose susirinko užsakymų už keliasdešimt milijonų litų. Galima paminėti ir bendrovę „Duventa“, kurios laimėtuose konkursuose dominuoja ligoninės.
Viešuosiuose pirkimuose gerai sekasi ir LiCS parėmusioms medikamentų bei medicininės įrangos tiekėjams. Bendrovės „Prosangvis“, „Apiterapija“, „Vitrolab“ su gydymo įstaigomis sudarė sutarčių už keliasdešimt milijonų litų.
Viešinimo reikalai – rėmėjams
Liberalcentristų vadovaujamos SAM ir VRM nevengia ir pačios pasirašinėti sutarčių su LiCS rėmėjais. Štai finansiškai partiją parėmusi viešųjų ryšių kompanija „VIP viešosios informacijos partneriai“ laimėjo abiejų ministerijų viešinimo konkursus.
VRM su šia kompanija sudarė 5 sutartis už 547 tūkst. Lt, SAM – vieną sutartį už 972 tūkst. Lt. Tarp „VIP viešosios informacijos partnerių“ didžiausių klientų – ir LiCS gretas papildysiančios Tautos prisikėlimo partijos kontroliuojama Aplinkos ministerija (2,12 mln. Lt), ir Ūkio, Susisiekimo bei Švietimo ir mokslo ministerijos.
Ši kompanija yra ir tarp tų, kurių laimėtų pirkimų apimtys, palyginti su ankstesnės Seimo kadencijos laikotarpiu, išaugo daugiausiai. VPT duomenimis, nuo 2004 m. lapkričio iki 2008 m. lapkričio ši bendrovė sudarė sutarčių už kiek daugiau nei 2,05 mln. Lt. CVPP duomenimis, per pastaruosius trejus metus „VIP viešosios informacijos partnerių“ sudarytos sutartys vertos jau 13,29 mln. Lt.
2008 m. lapkritį, prieš pat valdžių kaitą, ši viešųjų ryšių kompanija LiCS parėmė maksimalia leistina 39 tūkst. Lt suma.
Panevėžio milijonierius – jau ir politinis bendražygis
Valdovų rūmų statybomis pagarsėjęs „Panevėžio statybos trestas“ (PST) – viena dosniausiai partijas finansuojančių Lietuvos įmonių. LiCS – toli gražu ne vienintelė politinė jėga, sulaukusi šios įmonės paramos. Tačiau būtent šią partiją vienas iš PST akcininkų – Remigijus Juodviršis – pasirinko savo politinės karjeros startui.
R. Juodviršis būtent su LiCS sąrašu šiemet vykusiuose savivaldos rinkimuose kandidatavo į Panevėžio miesto tarybą. PST akcininkui teko aukštas ketvirtas numeris liberalcentristų sąraše, tačiau į tarybą jis nepateko. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, eidamas į rinkimus R. Juodviršis deklaravo turįs turto už beveik 11,89 mln. litų.
Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenimis, PST geriausiai sekasi būtent gimtajame Panevėžyje. Su Panevėžio savivaldybe, kurioje LiCS didele įtaka negali pasigirti, sudarytų sutarčių vertė – 12,08 mln. Lt, bendrovė „Aukštaitijos vandenys“ su PST pasirašė sutarčių už dar 54 mln. Lt, su „Panevėžio energija“ sudarytų sutarčių vertė – 15,06 mln. litų.
Tačiau LiCS kontroliuojamose savivaldybėse PST sekasi ne ką prasčiau. Štai Šiaulių miesto meru nuo 2007 iki šių metų buvo liberalcentristas Genadijus Mikšys, o šiai savivaldybei pavaldi bendrovė „Šiaulių vandenys“ PST 2009 m. patikėjo vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros plėtros projektą už 44,45 mln. Lt.
Tauragės rajono savivaldybė, kurią per pastaruosius keletą metų valdė LiCS ir PST taip pat dosniai remiami socialdemokratai, su statybų kompanija sudarė dvi sutartis už bendrą 47,49 mln. litų sumą.
CVPP duomenimis, nuo 2008 m. lapkričio iki dabar PST sudarytų sutarčių vertė siekia beveik 300 mln. Lt.
VRK duomenimis, PST ir pats R. Juodviršis ne sykį įvairiomis sumomis parėmė LiCS.
LiCS šiuo metu jungiasi su Tautos prisikėlimo partija. Jos deleguotas kultūros ministras Arūnas Gelūnas atsakingas už turbūt didžiausią PST projektą – Valdovų rūmus.
Nors VPT dėl aibės pažeidimų reikalavo nutraukti Valdovų rūmų statybų sutartį su PST, šis procesas gerokai užtruks. PST neseniai patikėta rūmuose šeimininkauti iki 2013 m., skelbiama, kad dalį amžiaus statybomis praminto statinio PST, gavęs jau apie 230 mln. Lt, pabaigs už 29 mln. Lt. Be to, PST neseniai patikėti ir šalia esančio Gedimino kalno lopymo darbai už beveik 1,5 mln. Lt.
Beje, Šiauliuose gerai sekasi ir kitai LiCS rėmėjai – kompanijai „Šiaulių plentas“. Ji su miesto savivaldybe sudarė dvi sutartis už beveik 16 mln. litų, o vienos sutarties su „Šiaulių vandenimis“ vertė – 10,79 mln. Lt.
Klaipėdoje rėmėjams sekasi
Kaip ir Šiauliuose, Klaipėdoje LiCS ilgai turėjo valdžią. Tiksliau, dar ilgiau – liberalcentristas Rimantas Taraškevičius uostamiesčio meru buvo net 10 metų: nuo 2001 m. iki šių metų, kai miesto vairą perėmė liberalas Vytautas Grubliauskas.
CVPP duomenimis, tarp dažniausiai Klaipėdos savivaldybės viešuosius pirkimus laiminčių kompanijų yra net keli LiCS rėmėjai. Su bendrove „Konsolė“ sudarytų sutarčių vertė – beveik 14,49 mln. Lt, „Rekostai“ teko sutarčių už 14,23 mln. litų, bendrovė „Žemkasa“ uostamiestyje gavo teisę atlikti darbų už 12,04 mln. Lt, „Rotonda“ – už 5,11 mln. Lt.
Uostamiesčio savivaldybei pavaldi bendrovė „Klaipėdos vanduo“ taip pat maitino LiCS rėmėjus. Bendrovė „Hidrostatyba“, kurios akcininkas ir valdybos pirmininkas Jonas Dumašius dar iki praėjusių metų priklausė LiCS, su Klaipėdos vandens tiekėja sudarė 3 sutartis už 46,66 mln. Lt, dar vieną sutartį už 27,3 mln. litų „Hidrostatyba“ sudarė kartu su užsienio partnere, bendrove „Malberg Water AB“.
Kaip DELFI jau skelbė, „Hidrostatyba“ ir kitos J. Dumašiaus įmonės remia ir Liberalų sąjūdį bei konservatorius, pats J. Dumašius šelpia ir socialdemokratus. Verslininkas pernai paliko LiCS gretas ir tapo konservatoriumi. Pagal šios partijos sąrašą jis išrinktas į Klaipėdos rajono tarybą.
„Klaipėdos vanduo“ prekes ir paslaugas perka ir iš kitų LiCS rėmėjų: su bendrove „Edrija“ sudaryta sutarčių už daugiau kaip 10 mln. Lt.
A. Čaplikas: seniai siūlėme uždrausti verslo paramą partijoms
„Ligoninės pagrinde yra nepavaldžios nei Vyriausybei, nei ministerijai. Daugumoje jos pavaldžios savivaldybėms. Bet be abejojo, mus remiančių įmonių sąraše yra įmonės, kurios veikia Lietuvoje, jos turi vardą ir visada tradiciškai remia įvairias politines jėgas. Taip, kad aš čia nieko blogo nematau ir nesieju to (paramos partijai – DELFI) su viešaisiais pirkimais“, - kalbėjo A. Čaplikas.
Vis dėlto jis pripažino, kad „problema yra“: esą LiCS jau seniai siūlė uždrausti verslo paramą partijoms ir visiškai palaiko šią idėją, su sąlyga, kad partijoms bus užtikrintas deramas finansavimas iš valstybės biudžeto.
„Ir be šių argumentų mūsų pozicija visą laiką buvo nuosekli. Netgi praeityje Seimo kadencijoje mes siūlėme atsisakyti juridinių asmenų finansavimo, ir tai buvo mūsų frakcijos pataisa. Berods, 2010 m. bandėme tą patį pasiūlyti. Bet, vėlgi, sieti tai su biudžetiniu (partijų – DELFI) finansavimu. Jeigu šįkart tai pavyks, mes visada už. (...) Būtų pats geriausias kelias – biudžetinis finansavimas. Tikrai tai būtų rimtas žingsnis į priekį. Žinau viena iš savo politinės patirties. Kad labai įvairiai būna. Remia esančias valdžioje, remia ateinančia į valdžią. Tokios esminės koreliacijos (tarp paramos partijoms ir viešųjų pirkimų – DELFI) nesurasi, bet kad problema egzistuoja – tai yra taip. (...) Taip, jinai egzistuoja. Taip, ją reikia spręsti. Vienas iš būdų – biudžetinis finansavimas“, - sakė LiCS vadovas.
Paklaustas, ar verslo atribojimas nuo partijų rėmimo nebūtų per skaudus LiCS, antrai geriausiai verslo finansuojamai partijai Lietuvoje, politikas teigė pastebėjęs, kad kai kurie gerokai kukliau finansuojami konkurentai paslaptingai sugeba, pavyzdžiui, rinkiminei reklamai išleisti daug daugiau pinigų.
„Stebiuosi. Prisimenu, rinkimų kampanijos metu kiek buvo mūsų reklamos ir kiek buvo kitų partijų. Ir suprantu, kad kažkas čia yra netvarkoj. (...) Jeigu gerai prisiminsite partijų reklamą, prisiminsite, kad mūsų beveik nesimatė. Aš tik stebiuosi, kaip žmonės sugebėjo už tiek mažai pinigų parodyti tokią didelę reklamą“, - teigė A. Čaplikas. Konkrečių partijų, rinkimams esą išleidusių stebėtinai daug, LiCS pirmininkas neminėjo.
DELFI primena, jog VPT direktorius Žydrūnas Plytnikas pabrėžia, kad tokie duomenys – tik statistika, atspindinti, kaip partijų rėmėjams sekasi viešųjų pirkimų konkursuose. VPT vadovas pažymi, kad skaičiai yra tik skaičiai, o korupcija niekas nieko nekaltina.
Artimiausiomis savaitėmis DELFI pateiks ir kitas politines partijas remiančių įmonių pasiekimus viešuosiuose pirkimuose atspindinčią statistiką.