Mažiausiai išsilavinę lietuviai neturi laiko ir noro mokytis

Visuomenės apklausa rodo, kad lavinasi dešimtadalis Lietuvos gyventojų, jau įgijusių aukštąjį išsimokslinimą, šiek tiek daugiau nei ketvirtadaliui jų pakanka jau įgyto išsilavinimo, o tie, kuriems labiausiai stinga žinių, arba neturi pinigų ir laiko, arba noro toliau mokytis.

Tai rodo Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" rugsėjo 9-12 dienomis atlikta apklausa, kurią užsakė Pielitinės visuomenės institutas.

Daugiausiai mokosi arba ketina mokytis jauniausi respondentai iki 29 metų. Tokių daugiau kaip trečdalis.

Labiausiai norėtų mokytis toliau, bet tam neturi galimybių ir laiko 30-39 metų bei 40-49 metų amžiaus grupių apklausos dalyviai. Geidžiantys, bet negalintys mokytis teigė 38,2 proc. ir 35,4 proc. šių amžiaus grupių atstovai. Tai daugiausia vidurinįjį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą įgiję respondentai.

Daugiau kaip penktadalis trisdešimtmečių teigė įgiję puikų išsilavinimą, bet norėtų mokytis ir toliau.

Daugiausia (6,6 proc.) žmonių, kuriems nepakanka išsilavinimo, bet kartu jie neturi ir motyvacijos toliau mokytis - tarp 40-49 metų amžiaus grupės apklaustųjų.

Labiausiai savo išsilavinimu nepatenkinti buvo ir reiškė norą toliau mokytis patys vargingiausi (tokių net 36,3 proc.) ir patys turtingiausi (tokių 37,8 proc.) apklausos dalyviai.

Respondentai, gaunantys vidutines pajamas ir vienam šeimos nariui kas mėnesį išleidžiantys nuo 201 iki 500 litų, labiausiai patenkinti savo išsilavinimu ir teigė daugiau nebesimokysiantys.

Labiausiai norėtų lavintis, bet neturi galimybių tarnautojai (45,2 proc.), bedarbiai (41 proc.), darbininkai (33,5 proc.) ir namų šeimininkės (31,5 proc.). Kita vertus, trečdaliui tarnautojų pakanka išsilavinimo, bet jie ir toliau siekia žinių.

Iš viso lavinasi apie dešimtadalį visų apklaustųjų tarnautojų.

Daugiausiai žmonių mokosi toliau arba ketina tęsti studijas tarp sostinės gyventojų. Beveik penktadaliui Vilniaus gyventojų pakanka išsilavinimo, bet jie teigė, kad norėtų ir toliau mokytis, o 13,5 proc. sostinės gyventojų nepakanka išsilavinimo, jie mokosi toliau.

Mažiausiai besimokančiųjų yra tarp kaimo gyventojų. Tik 7,3 proc. kaimiečių sakė, kad jiems išsilavinimo pakanka, bet jie norėtų ir toliau mokytis, 4,8 proc. prisipažino, jog jiems išsilavinimo nepakanka, todėl jie mokosi toliau.

Remdamiesi šia apklausa, sociologai priėjo prie išvados, kad Lietuvoje itin mažai (tik 10,6 proc.) besimokančiųjų visą gyvenimą arba ketinančių toliau mokytis žmonių.

Iš minėto dešimtadalio besimokančiųjų dar reikėtų atmesti moksleivius ir studentus, todėl nuolat siekiančių išsilavinimo Lietuvos gyventojų yra mažas procentas.

Apklausos rezultatus ketvirtadienį paskelbė savaitraštis "Veidas".