"Darbo grupėje prieita prie vieningos nuomonės, kad karo pabaigos metinės turi ne skaldyti mūsų visuomenę, o, primindamos skaudžius praradimus bei istorines pamokas, labiau telkti mūsų žmones bendram darbui ir šalies gynybai, kelti santarvės ir vienybės idėjas", - teigia Vyriausybės spaudos tarnyba.

Darbo grupei priklauso aukšti ministerijų pareigūnai, Vilniaus, Kauno miestų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovai, žinomi istorikai. Darbo grupei vadovauti pavesta Kultūros ministerijos sekretoriui Juozui Širvinskui.

Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-metis bus pažymimas visoje Europoje, taip pat ir pasaulyje. Artėjant sukakčiai vyksta konsultacijos tarp atskirų Europos Sąjungos valstybių. Lietuva - šalis, tiesiogiai nukentėjusi nuo Antrojo pasaulinio karo, todėl ji neketina likti nuošalyje.

Darbo grupė jau buvo susirinkusi į pirmąjį posėdį. Jo metu apsvarstyti preliminarūs pasiūlymai, kas gali būti įtraukta į renginių programą.

Grupei istorikų, kuriems vadovauja Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, pavesta parengti mokslinę koncepciją, kuri apibrėžtų, kuo Lietuvai reikšminga Antrojo pasaulinio karo pabaigos sukaktis, kaip šias metines derėtų minėti Lietuvoje.

Darbo grupė lauks pasiūlymų ir iš atskirų visuomeninių organizacijų ar gyventojų, šalies intelektualų. Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-metį Europos Sąjungos valstybės rengiasi minėti 2005 metų gegužę.

Vokietijos Vermachtas 1945-ųjų gegužės 7-ąją Reimse pasirašė besąlygišką kapituliavimo aktą. SSRS reikalavimu jis gegužės 9-ąją dar kartą pasirašytas Berlyne.