Praėjusį sekmadienį vykusiuose Lenkijos Seimo rinkimuose daugiausiai vietų parlamente laimėjo socialdemokratai, o visišką fiasko patyrė buvusios valdančiosios centro dešinės "Solidarumo rinkimų akcijos" bei "Laisvės sąjungos" partijos.
Pastarųjų vietą Seime užėmė keletas naujų radikalios pakraipos partijų, tarp kurių pirmiausia minima radikaliomis akcijomis išgarsėjusi populistinė ūkininkų profsąjunga "Savigyna" (Samoobrona). R.Paulausko teigimu, šių jėgų laimėjimas buvo "natūralus".
"Šiandien Lenkijoje 16 proc. bedarbių, šis skaičius pastoviai kyla. Yra milžiniškas biudžeto deficitas. Kai pradeda ieškoti, kur galima rasti pinigų, nei rinkimų laimėtojai kairieji nei (buvusio premjero - BNS) Jerzy Buzeko partija jokių pasiūlymų neteikia. Tuo tarpu vadinamieji euroskeptikai pirštu rodo į užsienietišką kapitalą, kuris yra neapmokestinamas", - sakė vienas Tautos pažangos partijos kūrėjų.
"Štai tas balsas, kuris taip pat turėtų skambėti Lietuvoje", - džiaugėsi R.Paulauskas. Pasak jo, populistais reikėtų vadinti ne euroskeptikus, bet "besąlygiškai" į Europos Sąjungą vedančius politikus.
"Tai, ką šiandien teikia mūsų valdančiosios partijos, Lenkijos valdančiosios partijos ir ta pati Kairiųjų demokratų sąjunga su Leszeku Milleriu (Lešeku Mileriu) priešakyje - tai yra gryniausias populizmas. Jie spekuliuoja tam tikru gražiu paveikslėliu, kuris ateina iš Vakarų", - tvirtino R.Paulauskas.
E.Klumbys, paklaustas, kodėl jis, kritikuodamas dabartinės Vyriausybės vykdomą proeuropietišką politiką, vis dėlto lieka vienos iš valdančiąją daugumą Seime sudarančių frakcijų nariu, tvirtino tai darantis dėl to, jog "įtakotų procesus iš vidaus".
"Sutikau dalyvauti NS sąraše dėl to, jog ji, eidama į rinkimus, skelbė labai protingus, nuosaikius lozungus. Tai, kad pasikeitė jų politika, tai yra problema tų žmonių. Kaip buvau savo pozicijose, taip ir esu", - sakė Seimo narys.
"Šitoje situacijoje manau, kad reikia kiek įmanoma įtakoti procesus iš vidaus", - tikino E.Klumbys. Parlamentaras pareiškė, jog tai jam pavyksta, "pakankamai", tačiau paklaustas apie konkrečius atvejus teigė nenorįs "leistis į detales".
Trečiadienį pateiktais Lenkijos Valstybinės rinkimų komisijos duomenimis, praėjusį sekmadienį vykusiuose Seimo rinkimuose radikaliomis akcijomis išgarsėjusi populistinė ūkininkų profsąjunga "Savigyna" (Samoobrona) pelnė 10, 2 proc. rinkėjų paramą ir turės 53 mandatus.
Ultranacionalistinė katalikiška Lenkijos šeimų lyga, griežtai kritikuojanti šalies siekius tapti Europos Sąjungos nare, laimėjo 7,87 proc. balsų ir kontroliuos 38 Seimo vietas. Buvusi marionetinė komunistinės partijos satelitė Lenkijos valstiečių sąjunga gavo 8, 98 pro. balsų ir užsitikrino 42 mandatus.
Tuo tarpu Lenkijos ekskomunistų ir socialistų koalicija, gavusi 41,04 proc. balsų (iš 460 vietų žemuosiuose rūmuose - 216), laimėjo sekmadienį vykusius šalies visuotinius rinkimus, tačiau iki daugumos Seime jai pritrūko 15 vietų.
Antrą vietą rinkimuose užėmė neseniai įsikūrusi centro dešinioji Pilietinė platforma, kuri gavo 12, 68 proc. balsų ir kontroliuos 65 Seimo vietas. Tik prieš du mėnesius įsikūrusi nuosaiki ir integraciją į ES remianti "Įstatymo ir teisingumo" partija užsitikrino 9, 5 proc. rinkėjų paramą ir turės 44 vietas. Lenkijos vokiečių mažumos atstovai užsitikrino 2 vietas.
Taip pat buvo patvirtinta, jog dvi partijos, tiesiogiai susijusios su "Solidarumo" laikų antikomunistine opozicija - valdančioji "Solidarumo" rinkimų akcija-Dešinieji ir jos buvusi vyriausybės partnerė Laisvės sąjunga patyrė fiasko neįveikusios rinkimų barjero.