2010 m. tyrimo duomenimis, Lietuva pagal smurto šeimoje atvejų skaičių Europos Sąjungoje užėmė „garbingą“ pirmą vietą. Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, nuo smurto šeimoje Lietuvoje kasmet žūva apie 20 moterų. Manoma, kad smurtą šeimoje patiria kas trečia lietuvė, o policijos darbuotojai tikina, kad problemos mastas išties milžiniškas. Šių metų pavasarį Seimas pagaliau ryžosi priimti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Jis įsigalios jau gruodžio 15 dieną, tačiau kaip reikės įstatymą įgyvendinti, neaišku iki šiol.
Geriau toks, nei jokio
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, smurtą patiriančios moterys su vaikais priverstos bėgti nuo smurtautojo iš namų ir ieškoti laikino prieglobsčio. Policijos pareigūnai gali sulaikyti smurtaujantį vyrą, bet negali jo laikyti ilgiau nei 48 valandas. Pagal naująjį įstatymą smurtautojas bus operatyviai pašalinamas iš aplinkos, kurioje buvo smurtaujama, o nukentėjusį asmenį gins valstybė. Kitaip tariant, bus panaikinta seniai visų kritikuota privataus kaltinimo tvarka.
Naujasis įstatymas užtikrins, kad, gavus duomenų apie smurtu artimoje aplinkoje padarytą nusikalstamą veiką, bus pradedamas baudžiamasis procesas nepriklausomai nuo to, ar bus gautas nukentėjusio asmens skundas. „Ilgai siekėme, kad atsirastų šis įstatymas. Dabar esanti teisinė bazė yra visiškai neefektyvi. Iki šiol nebuvo jokio konkretaus teisės akto, pagal kurį būtų galima ginti moterį, patyrusią smurtą šeimoje. Auka teturėjo galimybę kreiptis į policiją ir pati sau atstovauti“, – kalbėjo Moterų informacijos centro teisininkė Rugilė Butkevičiūtė.
Teisininkė pripažino, kad įstatymo įgyvendinimas bus sudėtingas procesas. „Įstatymo nenorėjo priimti dėl to, kad jis yra sunkiai įgyvendinamas. Be abejo, šis teisės aktas nėra tobulas. Bet jį turėti geriau nei neturėti jokio“, – sakė R.Butkevičiūtė.
Įgyvendinimas sunkus, bet įmanomas
Šiuo metu įvairios vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos aktyviai ruošiasi jau gruodžio viduryje turinčio įsigalioti įstatymo įgyvendinimui. Organizuojamos darbo grupės, sprendžiami keblūs klausimai, kurių netrūksta. Reikia parengti įstatyme numatytą Specializuotų pagalbos centrų programą, patvirtinti teisinės bazės nuostatas ir valstybinės pagalbos finansavimo taisykles smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas tikina, kad neįmanoma iš karto įgyvendinti visą naujo įstatymo vykdymo sistemą. „Pasiruošimas vyksta. Aktyviai diskutuojama su ministerijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų atstovais“, – sakė ministras.
Nemažai abejonių dėl įstatymo įgyvendinimo turėjusi viena jo iniciatorių parlamentarė Dalia Kuodytė džiaugiasi, kad darbai iš tikrųjų vyksta: „Svarbu, kad atsirastų bent kokia sistema, nes iki šiol nebuvo jokios. O tobulinti visada bus ką.“
Įstatymas prieš smurtą – svarbiausias žingsnis, siekiant tramdyti smurtautojus. „Panašiems įstatymams atsiradus JAV, smurto atvejų šioje šalyje sumažėjo apie 60 proc. Nepaisant to, problemų vis vien yra. Smurto sumažėja, bet jis niekur nedingsta“, – sakė teisininkė R.Butkevičiūtė.
Smurtautojus – į nežinią
Vienas svarbiausių įstatymo punktų yra tai, kad smurtautojas bus iškeldintas iš namų, kuriuose smurtavo. Tačiau kur jis bus iškeldintas, įstatyme nenumatyta. „Šis opus klausimas jau buvo iškeltas ne vieną kartą. Bene taikliausiai į jį vienoje iš diskusijų atsakė Seimo narė Aušra Marija Pavilionienė. Ji paklausė savo oponento, o kur viduryje žiemos su dviem mažamečiais vaikais eina smurtą patyrusi moteris?“ – Seimo narę citavo Moterų informacijos centro teisininkė. Įpareigotas išsikelti asmuo gaus informaciją iš policijos pareigūnų, kur jis galėtų kreiptis dėl laikino apgyvendinimo. Vietų, kur galėtų kreiptis smurtautojai, nedaug: nakvynės namai, viešbučiai, giminaičių namai. Tikimasi, kad ateityje bus įkurti ir smurtaujantiems vyrams skirti vyrų krizių namai.
„Jei iš namų išvežtas vyras nuspręs grįžti, už nuobaudos nesilaikymą jam grės papildomos bausmės“, – sakė viena iš įstatymo iniciatorių D.Kuodytė. Tačiau neaiškumų įgyvendinant įstatymą dar labai daug. Ypač sutrikusi Lietuvos policija, nes būtent policininkai bus vieni iš svarbiausių smurto artimoje aplinkoje tramdytojų. Iki gruodžio 1 dienos Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos turi parengti ir patvirtinti Policijos pareigūnų kontrolės, kaip vykdomas teismo sprendimu skirtas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, tvarkos aprašą. Įstatymo įgyvendinimo nuostatas iki gruodžio 1-osios turi pateikti ir kitos valstybės institucijos.
Kenčia ir vaikai
Smurtas šeimoje smarkiai skiriasi nuo šeimyninio konflikto. Smurtas – tai gąsdinimo, prievartos ir jėgos naudojimas. Ši jėga gali būti naudojama sąmoningai, siekiant išlaikyti galią ir kontrolę, kitais atvejais ketinimas gali būti nesąmoningas. Tačiau visais atvejais siekiama išlaikyti ir įtvirtinti moters paklusnumą, bejėgiškumą. Dažniausiai įvardijamos šios smurto priežastys: vyrų dominavimas šeimoje, skurdas, vaikystėje patirta prievarta, socialinės nuostatos, kurios toleruoja fizines vaikų bausmes ir moterų nuvertinimą. Smurtas šeimoje yra vienintelė prievartos forma, kai auka savanoriškai pasilieka su smurtautoju.
Dažnai įvairių tarnybų darbuotojai, teikiantys paslaugas aukoms, nusivilia ir pyksta, kad moterys nesiryžta palikti jas ir vaikus žalojančio partnerio. Jei moteris bando palikti savo smurtaujantį vyrą, ją kankina kaltės jausmas dėl ardomos šeimos. Nors ir suvokia, kad smurto pasekmės lieka visam gyvenimui ir gali turėti įtakos bendrai sveikatos būklei, gyvenimo kokybei bei socialiniam bendravimui, dažnai moterys nesiima jokių priemonių.
Labai svarbu suprasti, kad smurtaujančiojo šeimoje kenčia ne tik moteris, bet ir vaikai. Jie išgyvena prieštaringus jausmus savo tėvams, kuriems jaučia meilę ir tuo pat metu – didžiulę baimę bei pyktį. Juos apima bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmai. Dažnai vaikai jaučia kaltę ir gėdą.
Smurto rūšys
Fizinis smurtas – kai vyras muša, stumdo, kankina, naudoja prietaisus ar ginklus, kad sukeltų moteriai skausmą.
Psichologinis smurtas – kai vyras moterį žemina kitų akivaizdoje, tyčiojasi, šantažuoja, įžeidinėja, verčia elgtis taip, kaip ji nenori, grasina moteriai arba jos vaikams, nuolatos kritikuoja, kaltina, draudžia susitikti su draugais, bendrauti su artimaisiais.
Seksualinis smurtas – kai vyras verčia moterį santykiauti, nors ji to daryti nenori.
Ekonominis smurtas – kai vyras neleidžia ar kitaip trukdo susirasti moteriai darbą, siekti išsilavinimo, neduoda pinigų net būtiniausioms išlaidoms, gadina jos daiktus, atima uždirbtus pinigus ir pan.
Buitinis smurtas – tai įvairūs fizinio ir seksualinio prievartavimo deriniai su įvairiomis psichologinio ir ekonominio smurto formomis.
Skaičiai
Per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje buvo užfiksuota:
• 25 673 iškvietimai dėl konfliktų šeimoje,
• 6 549 iškvietimai dėl smurto šeimoje,
• 4 268 iškvietimai dėl smurto prieš moteris,
• 3 080 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atvejų, susijusių su smurtu prieš moteris.