Šią savaitę per Baltijos jūros šalių ekologų susitikimą Karaliaučiaus srityje Rusijos atstovai pasiūlė Lietuvai įkurti bendrą biosferos rezervatą vien Kuršių nerijoje arba dar įtraukiant Nemuno deltos bei Vištyčio regioninius parkus.

Rusijos tarptautinės UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ komiteto pirmininkas Valerijus Neronovas teigė, kad pasaulyje yra apie 200 tarpvalstybinių biosferos rezervatų ir žadėjo UNESCO pasidomėti galimybėmis tokį darinį įkurti Kuršių nerijoje.

Lietuvos ir Rusijos teritorijoje esanti Kuršių nerija yra įtraukta į UNESCO saugomą Pasaulio paveldo sąrašą.

Renginyje Karaliaučiuje dalyvavusi Lietuvos valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė BNS teigė kolegoms iš Rusijos iškart pasakiusi abejojanti jų sumanymo sėkme ir nauda.

Anot jos, Lietuvoje Kuršių nerijai suteiktas nacionalinio parko statusas yra pakankamas.
„Nematau reikalo dubliuoti statuso. Be to, tai pasaulio paveldo objektas, o biosferos rezervato statusas sumažintų aplinkosauginius reikalavimus Kuršių nerijai“, - pabrėžė R.Baškytė.
„Biosferos rezervatai skirti bandymams atlikti“, - sakė ji.

Pagal Lietuvos įstatymus, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos – saugomos teritorijos (biosferos rezervatai ir biosferos poligonai), įsteigtos globalinei bei regioninei biosferos stebėsenai (monitoringui) ir gamtosaugos eksperimentams vykdyti, taip pat jose esantiems gamtos kompleksams išsaugoti.

R.Baškytė teigė, kad Lietuva nesutiks Kuršių nerijai suteikti tokį statusą.

Šių metų birželį 35-ojoje UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje Paryžiuje Rusija sulaukė kritikos dėl savo veiksmų Kuršių nerijoje. UNESCO išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos planų ten statyti didžiulius laisvalaikio kompleksus, kurie užimtų apie 250 hektarų plotą.

Anot UNESCO Pasaulio paveldo komiteto, šios statybos padarytų didelės žalos trapiam Kuršių nerijos kraštovaizdžiui ir sukeltų grėsmę vertybės vientisumui. Komitetas paragino Rusiją nedelsiant stabdyti statybų planus bei peržiūrėti ekonominės zonos nustatymo klausimus.

Pasaulio paveldo komitetas įpareigojo Lietuvą ir Rusiją iki 2012 metų vasario 1 dienos pateikti atnaujintą vertybės išsaugojimo būklės ataskaitą, į kurią būtų įtrauktas ir tarptautinės ekspertų misijos pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas. Minėta ataskaita bus svarstoma 2012 metais vyksiančioje 36-ojoje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje.