V.Adamkus padėkojo STT direktoriui "už darbą, kurį jis nenuilstamai dirbo šalinant korupciją Lietuvoje".
STT vadovas sako įvertinęs susiklosčiusią situaciją aplink Specialiųjų tyrimų tarnybą ir šalyje, ir nusprendė, kad jo pasitraukimas iš posto "padės efektyviau tirti pradėtas ikiteisminio tyrimo bylas ir bus galima rezultatyviau, be įvairių interpretacijų jas užbaigti, priimti tam atitinkamus sprendimus".
V.Junoko nuomone, jo sprendimas bus naudingas visai šaliai ir tarnybos kolektyvui, kadangi jie galės dirbti "kitoje psichologinėje, ramesnėje terpėje".
STT vadovas teigia jokių priekaištų dėl savo darbo iš prezidento nesulaukęs ir atsistatydinimas buvo jo asmeninis apsisprendimas.
Kodėl atsistatydina būtent dabar, V.Junokas paaiškinti nenorėjo. "Tai, atsiprašau, yra mano asmeninis reikalas, kada aš galiu atsistatydinti - vakar, šiandien, poryt", - sakė STT vadovas.
V.Junokas teigė nepateikęs prezidentui jokių siūlymų, kas galėtų užimti jo vietą. Spaudoje teigiama, kad naujuoju STT vadovu gali tapti dabartinis generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis, pats kol kas neigiantis tokias naujienas.
Prezidento spaudos tarnyba informavo, kad šalies vadovas jau pasirašė dekretą dėl teikimo Seimui pritarti V.Junoko atleidimui iš STT direktoriaus pareigų. Artimiausiomis dienomis jį turėtų gauti parlamentas.
Seimui pritarus prezidento pasirašytam dekretui, V.Adamkus pasirašys dekretą dėl V.Junoko atleidimo iš pareigų nuo spalio 8 dienos.
Tokią datą V.Junokas pats įrašė savo prašyme atleisti jį iš pareigų. V.Junokas iš pareigų atleistas pagal STT įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, kuriame teigiama, kad tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai, sulaukę nustatyto amžiaus ar ištarnavę įstatymų nustatytą laikotarpį valstybinei pareigūnų ir karių pensijai gauti, gali būti atleidžiami iš pareigų.
V.Junokui po kelių dienų sukaks 60 metų.
Prezidento komandos nariai tikina kol kas nesvarstę, kas galėtų užimti STT direktoriaus postą. Prezidento patarėjų teigimu, kandidatūras užimti tarnybos vadovo postą svarstys tiek prezidentas, tiek Seimas, tiek Vyriausybė.
Jei iki spalio 8 dienos nebus paskirtas naujasis STT direktorius, jo pareigas laikinai bus pavesta eiti V.Junoko pirmajam pavaduotojui Žimantui Pacevičiui.
STT direktoriumi V.Junokas penkerių metų kadencijai buvo paskirtas 2000-ųjų birželį.
A.Paulauskas sprendimą vadina vyrišku
Seimo pirmininkas STT vadovo V. Junoko sprendimą atsistatydinti vadina vyrišku. Jis teigia pritariąs prezidento V. Adamkaus trečiadienį parodytai iniciatyvai V.Junokui apsvarstyti savo tinkamumą pareigoms, tačiau teigia, kad V.Junokas galėjo palikti postą ir anksčiau.
“Junoko poelgis yra vyriškas. Pripažinimas tam tikrų klaidų, pripažinimas kritikos dėl darbo metodų,” – taip vertindamas V.Junoko vadinamą "asmeniniu" apsisprendimą pareiškė A.Paulauskas.
Seimo pirmininkas teigia, kad prezidentas, prieš trečiadienį rengtą susitikimą su V.Junoku, apie tokius savo ketinimus jį informavo.
A.Paulausko nuomone, V.Junokui pritrūko lankstumo, jis nesukontroliavo padėties STT, o šios tarnybos atlikti dokumentų poėmiai partijų būstinėse prieš antrąjį Prezidento rinkimų turą negali būti vertintini kitaip kaip noras daryti įtaką jų rezultatams.
Seimo pirmininkas teigia, kad dar eidamas laikinojo šalies vadovo pareigas po STT įvykdytų dokumentų poėmių, jis svarstė galimybę atstatydinti STT vadovą. Tačiau, pasak A.Paulausko, jis tokio sprendimo nepriėmė dėl kelių priežasčių. A.Paulauskas teigia nenorėjęs sutrukdyti pačiam tyrimui, rinkimų eigai bei “parodyti, kad žmogus, kuris pradėjęs tyrimą korupcijos byloje apie aukštus pareigūnus, iš karto netenka posto”. Anot Seimo pirmininko, tai būtų “blogas signalas”.
Seimo pirmininkas tvirtino kol kas neturįs konkrečių kandidatų, kuriuos galėtų teikti prezidentui užimti STT vadovo postą: “Tai turėtų būti protingas žmogus, kuris sugebėtų įvairiose situacijose ne tik vertinti teisinius aspektus, bet ir visuomeninius, politinius aspektus”. A.Paulausko nuomone, STT vadovas nėra eilinis tardytojas ar teisinės srities specialistas, todėl jis turi dirbti sugebėdamas “nesukelti įtampos ir padaryti darbą su mažiausiomis sąnaudomis.”
V.Junoko nuomone, jam vadovaujant, tarnyba gerai vykdė savo funkcijas. Pasak jo, per pastaruosius tris metus iš 336 teismo sales pasiekusių bylų - tik 9.6 proc. atvejų buvo paskelbti išteisinamieji nuosprendžiai. "Jei kokia nors tarnyba turi tokius rezultatus - aš norečiau žinoti", - sakė postą paliekantis STT vadovas.
Socdemai ir opozicija pritaria STT vadovo keitimui
Didžiausia Seimo valdančioji Socialdemokratinės koalicijos frakcija ir opozicinės Tėvynės sąjungos - konservatorių bei Liberalų ir centro frakcijos pritartų siūlymui atleisti iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovo pareigų Valentiną Junoką, jeigu tokį siūlymą parlamentui pateiktų prezidentas Valdas Adamkus.
Tai ketvirtadienį BNS sakė Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Irena Šiaulienė, Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubilius ir Seimo pirmininko pavaduotojas liberalcentristas Gintaras Steponavičius.
"Aš manau, jog V.Junokas turėtų priimti V.Adamkaus siūlymą atsistatydinti. Situacija STT yra nevaldoma, aš nematau rimtų argumentų, kodėl jis galėtų likti toliau eiti savo pareigas", - sakė I.Šiaulienė.
Konservatorius A.Kubilius BNS pažymėjo, jog konservatoriai prezidentui dar vasarą išsakė poziciją, jog V.Junokas netinka vadovauti STT.
"Tikimės, jog prezidento pasiūlymą palaikys ir valdančioji dauguma", - sakė jis.
Seimo pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius BNS teigė manąs, jog Liberalų ir centro frakcija palaikytų prezidento siūlymą atleisti V.Junoką.
"STT sąmoningai ar nesąmoningai neišvengė įsivėlimo į politiką", - sakė jis.
Didžiausia Seime Socialdemokratinės koalicijos frakcija turi 54, Liberalų ir centro frakcija - 22, Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcija - 10 narių. Iš viso Seimą sudaro 141 narys, bet šiuo metu kelios vietos yra laisvos.
Tiek valdančioji Naujosios sąjungos frakcija, tiek šios partijos lyderis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas kol kas nekomentuoja savo pozicijos dėl V.Junoko galimybių toliau eiti savo pareigas.
Liberalų demokratų partija savo ruožtu pareiškė, kad Prezidento sprendimas atstatydinti SST vadovą ir toliau didina sąmyšį Lietuvos teisinėje sistemoje ir kelią realią grėsmę valstybei. "Aukšti, save vadinantys "tradicinių partijų" veikėjai pradėjo grėsmingą puolimą prieš STT, mėginančią atskleisti jų nešvarius darbus. Apmaudu, kad prie to prisideda ir Prezidentas V. Adamkus", - sakoma libdemų pranešime.
STT vadovą Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.
STT vadovo atsakymo buvo laukta
Šis STT vadovo apsilankymas ketvirtadienį Prezidentūroje buvo lauktas. Trečiadienį vakare išsikvietęs STT vadą, prezidentas V.Junoko paprašė paaiškinti, ar, jo nuomone, jis gali toliau vadovauti tarnybai.
Taip pat buvo aptarta V.Junoko asmeninė atsakomybė tiriant didelį atgarsį visuomenėje sukėlusias bylas bei organizuojant tarnybos veiklą.
Jau keletą mėnesių STT pareigūnų ir politikų santykiai yra įtempti. STT vis dažniau buvo kaltinama mėginimu daryti įtaką politiniams procesams šalyje. STT buvo kritikuojama už nesėkme pasibaigusias "žemgrobių" paieškas, už prieš pat Prezidento rinkimų antrąjį turą dokumentų poėmius iš didžiųjų partijų būstinių.
Šią savaitę V.Junoko vadovaujamos tarnybos veikla pasipiktino ir patys teisėsaugininkai. Pirmadienį STT Vilniaus valdybos vadovas Vaidas Skirmantas, atvykęs į Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdį, jos pirmininkui Raimondui Šukiui įteikė kvietimą į apklausą.
Generalinį prokurorą Antaną Klimavičių papiktino, kad kvietimas buvo įteiktas taip demonstratyviai, nors dėl apklausos laiko jau buvo susitarta anksčiau. Vėliau paaiškėjo, kad R.Šukiui į apklausą apskritai nereikės vykti, nes Generalinė prokuratūra iš STT perėmė bylos nagrinėjimą, kurioje buvo ketinama apklausti parlamentinės komisijos vadovą.
Remiantis įstatymais, STT vadovą Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas. Šios tarnybos vadovo kadencija iš viso trunka penkeris metus.