„Pasmerkti Lenkijos imperialistų kėslus“ ir šventiniame mitinge paminėti Lietuvos sostinės grįžimo 72-ąsias metines kviesti visi lietuviai ir tėvynei lojalūs tautinių mažumų atstovai. Į šį kvietimą atsiliepė per 100 daugiausia jaunesnio amžiaus žmonių.
Sugiedoję valstybės himną, mitingo dalyviai vienas po kito sakė kalbas. Parlamentaras Gintaras Songaila kalbėjo apie lietuvių santykius su lenkais, Vilniaus krašto istoriją. Monsinjoras Alfonsas Svarinskas perspėjo, kad Vilniui vėl gresia pavojus – esą sostinę vėl nori pavergti priešai.
Tarp pasisakymų skambėjo vyrų ansamblio „Karužė“ atliekamos autentiškos Vilniaus vadavimo laikų dainos. „Vilniaus kalneliai/ Sveikiname jus/ Ruoškitės drąsuoliai/ ginti Lietuvos“, - dainavo ansamblis.
Aikštėje plevėsavo vėliavos, transparantas su užrašu „Vilnius mūsų buvo ir bus“.
Pliekė „Armiją Krajovą“
Vėliau renginio dalyviai užsidegė atsineštus deglus ir išsirikiavę sudarė Gediminaičių stulpų formos simbolį. Čia šūkiais „pritariame“ pritarta organizatorių idėjoms.
LTJS piktina protestai prieš valstybinio lietuvių kalbos egzamino būtinumą, reikalavimai etniniams lietuviams integruotis Rytų Lietuvoje, „gausiai apgyventai sovietmečio laikotarpiu atvykusiais imigrantais ir kolonistais“.
Sąjungą stebina ir liūdina faktas, kad XXI amžiuje, nepriklausomos Lietuvos sostinės pašonėje, minimos Vilniaus krašte liūdnai pagarsėjusios „Armijos Krajovos“ sukaktys. „Armija Krajova“, veikusi Lietuvoje, yra ne kas kita, o nusikaltėlių gauja, kolaboravusi su okupantais, žudžiusi taikius lietuvius, kėsinusis į Lietuvos teritorinį vientisumą“, - teigta LTJS pranešime žiniasklaidai.
Pasak renginio organizatorių, ekstremistų šlovinamiems nusikaltėliams kyla paminklai, jų renginiuose dalyvauja Vilniaus rajono savivaldybės valdininkai, Bažnyčios atstovai, policijos darbuotojai.
DELFI primena, kad 1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos. Spalio 28 dieną kariuomenė įžengė į sostinę, o spalio 29-ąją Gedimino kalne suplevėsavo mūsų trispalvė.
Istorikas Algirdas Jakubčionis yra rašęs, kad kartu su Vilniaus atgavimu, Lietuva neteko nepriklausomybės. Pasak A. Jakubčionio, Lenkijos politika Lietuvos atžvilgiu ir SSRS ketinimai Vilnių prijungti prie Baltarusijos bei vidaus padėtis privertė Lietuvą sutikti su 1939 m. spalio 10 d. Sovietų Sąjungos primesta sutartimi ir ją pasirašyti.
„Šia sutartimi Lietuvai buvo garantuotas suverenitetas. Lietuva atgavo 6656 kvadratinių kilometrų teritoriją su Vilniumi ir Vilniaus kraštu. SSRS gavo teisę keturiose Lietuvos vietovėse dislokuoti Raudonosios armijos įgulas, iš viso 20 tūkst. karių. Taigi Lietuva atgavo istorinę sostinę, bet svetimos šalies karinių įgulų buvimas reiškė nepriklausomybės praradimo pradžią, ribojo savarankišką užsienio politiką. Neutralios valstybės statusas buvo prarastas“, - rašo A. Jakubčionis.