Lietuvos gyventojai į gatves mažai ėjo ir prasidėjus krizei. Išimtis – riaušėmis pasibaigusi 2009-ųjų sausio 16-osios akcija. Prieš savaitę po pasaulį vilnijanti Volstrite gimusi protesto prieš ekonominę politiką akcija Lietuvoje tesulaukė grupelės marginalų dėmesio.
Tavo problemos – tavo reikalas
Sociologas Mindaugas Degutis siūlo prisiminti prieš daugiau nei 20 metų buvusius Sąjūdžio mitingus, kurie pritraukdavo šimtatūkstantines minias.
„Spėčiau, kad dabar nemaža dalis visuomenės galvoja, kad tokiu būdu nieko neišspręs ir nieko nepakeis. Mitinguok nemitingavęs, bet iš tikrųjų daugiau pinigų nuo to valstybės biudžete neatsiras ir niekas neturės galimybės jų išdalinti atėjusiems į mitingą ar kur nors kitur esantiems“, - kalbėjo M. Degutis.
„Problemų sprendimas tapo kiekvieno asmeniniu reikalu, žmonės suvokia, kad rūpintis savo finansiniais dalykais turi ne mitinguodami, o bandydami tai spręsti vienokiomis ar kitokiomis asmeninėmis priemonėmis“, - sakė M. Degutis.
Sociologas pastebi, kad stinga visuomenės organizuotumo. „Nėra organizacijų, kurios turėtų pakankamą visuomeninį svorį, visuomeninį autoritetą, kad sugebėtų žmones suorganizuoti, uždegti ir pakviesti į tokį mitingą“, - teigė M. Degutis. Jo nuomone, tiek profsąjungos, tiek partijos nėra tiek autoritetingos visuomenėje, kad galėtų tokį vaidmenį atlikti.
Profesorius: lietuviai nepasitenkinimą reiškia virtuvėje arba savųjų rate
„Nėra pasitikėjimo valdžia, naująja europine sistema, nėra pasitikėjimo netgi visuomeniniu arba viešuoju sektoriumi, netgi tokiomis organizacijomis kaip profsąjungos. Pasitikėjimas stipriai senoviškas – pasitikima savimi ir saviškiais, glaustuoju ratu, dažnai žmonės tebėra šiuose ratuose užsidarę“, - sako Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorius Vytis Čiubrinskas.
V. Čiubrinsko teigimu, pilietiškumo dimensija svarbi ir turėtų būti aiškiai matoma. Pašnekovas iš dalies palaiko mintį, kad jei žmonės neina į gatves, jiems viskas gerai, o nepasitenkinimą reikšti
įpratę virtuvėje arba savųjų rate.
„Kurie nepatenkinti, pabalsavo kojomis ir išvažiavo, bet kiti yra įsitaisę šiltose vietose, jiems darbai parūpinti gerų dėdžių. O dar kitus turbūt tokia gyvenimo kokybė tenkina, didelių iššūkių nėra – nėra karo, bado, kitų akivaizdžiai matomų dalykų, dėl ko reikėtų jungtis, burtis, telktis, iškelti vėliavą, įveikti“, - sakė V. Čiubrinskas.
Pasak profesoriaus, nėra matomo viešojo intereso, dėl kurio kažkas žmones organizuotų veikti. Jei tokie organizatoriai atsiranda, jais dažnai nepasitikima. „Šioje vietoje koks nors Algirdas Paleckis, užuot buvęs kažkokiu nauju socialinių, pilietinių arba socialdemokratinių permainų šaukliu, yra pajuokų objektas“, -sakė V. Čiubrinskas.
Pašnekovas pastebi, kad Lietuvoje dar greičiausiai nėra antiglobalistų, čia aktyviai neveikia radikalūs subkultūriniai sąjūdžiai. „Dėl to dar galime kurį laiką džiaugtis – kitu atveju turėtume riaušių dėl nieko. Laimė, jų nėra. Tai rodo, kad sausio įvykiai, Kovo 11-osios eitynės, antigėjiški protestai didesnių radikalumų nerodo“, - kalbėjo V. Čiubrinskas.
Problema pašnekovas įvardija tai, kad pastaraisiais metais sunkinamos sąlygos mitinguoti – šalia valdžios institucijų akcijos draudžiamos, mitinguoti siunčiama į miesto pakraščius.
„Žmonės turi teisę į viešumą, į viešąją erdvę, ji neturi būti uzurpuota. Šioje srityje Lietuvoje daug problemų, nes ir komercinės struktūros ją uzurpuoja, ir religinės organizacijos, o savivaldybė iš viso atrodo viešosios erdvės monopolistė – noriu duodu, noriu ne. Viešoji erdvė – visų erdvė, o ne savivaldybių“, - teigė V. Čiubrinskas.
A.Černiauskas: kaltas sovietmetis
„Pasakykite dar vieną organizaciją, profesinę sąjungą, kuris sugebėtų surinkti tūkstančius žmonių aikštėse. Kai mes darome akcijas, susirenka trys, penki, kartais ir 10 tūkstančių žmonių. Kai kurie judėjimai, tarp jų ir partiniai, gali surinkti tik kelis šimtus žmonių“, - sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
„Baimės jausmas galbūt likęs dar nuo sovietinių laikų, realiai mes išsivadavę gyvename 20 metų, tačiau negalima sakyti, kad tiek pat metų esame realiai išsivadavę. Pagrindinė masė dirbančiųjų pradėjo dirbti ir ilgą laiką dirbo tais laikais, kai profesinės sąjungos nieko negalėjo pakeisti, negalėjo daryti įtakos, buvo kaip tam tikra trečia valdžia po partijos ir administracijos“, - profsąjungų nepopuliarumo priežastis sovietmetyje mato A. Černiauskas.
Jo nuomone, sovietinis įspaudas dar ilgai turės atgarsį. Tačiau A. Černiauskas netoleruotų, jei protestai su parduotuvių siaubimu ir automobilių deginimu, kokie rengiami Graikijoje ar Ispanijoje, vyktų Lietuvoje.