Tokią nuomonę KOP vadas išsakė penktadienį Krašto apsaugos ministerijoje žurnalistams pristatant rugpjūčio pabaigoje įvykusį incidentą tyrusios Lietuvos kariuomenės komisijos tyrimo išvadas.
"Neturime tokių svarstyklių, kad galėtume pasverti, jog šitas suklydo labiau negu kitas pilotas. Manau, kad tai yra grynai žmogiška situacija ore, kai viskas sprendžiasi sekundėmis. Žmonės yra ne robotai, ne mašinos ir gali suklysti. Tikrai neturime tokio tikslo, kad surasti tą milimetru kaltesnį už kitą. (...) Tokio skrydžio metu, netgi žemėje (jį) aptarus, gali atsirasti situacijų, kurios nėra numatytos. Tada kartais žmonių reakcija būna skirtinga, vieni pasielgia vienaip, kiti - kitaip", - teigė E.Mažeikis.
Orlaivių susidūrimą tyrusios komisijos pirmininkas majoras Vilius Jurgelevičius teigė, jog pagrindinė nelaimės priežastis buvo skirtingas lietuvių ir prancūzų pilotų skrydžio vertinimas.
"Pagrindinė išvada ir svarbiausia buvo tai, kad abiejų orlaivių įgulų nariai skirtingai interpretavo skrydžio eigą. Buvo skiriamas nepakankamas dėmesys vizualiam orlaivių stebėjimui skrydžio metu. Pagrindinė priežastis, dėl ko įvyko orlaivių kontaktas, tai buvo lėktuvus veikiančių aerodinaminių jėgų pokyčiai lėktuvams skrendant dideliu greičiu ir esant ypatingai arti vienas kito", - spaudos konferencijoje sakė karininkas.
Tačiau jis pažymėjo, kad tyrimo metu nebuvo nustatinėjama pilotų kaltė.
"Tyrimo komisijos tikslas nebuvo nustatyti kieno nors kaltę ar atsakomybę, buvo nustatyti avarijos priežastis ir pateikti skrydžių saugos rekomendacijas", - teigė Generalinės inspekcijos vyriausiasis inspektorius aviacijai V.Jurgelevičius.
Pasak V.Jurgelevičiaus, pradinis kontaktas įvyko tarp Prancūzijos naikintuvo "Mirage" kilio, arba vadinamosios uodegos, ir Lietuvos karinių oro pajėgų lengvojo atakos lėktuvo "L-39" sparno priekinės briaunos. Dėl šio susidūrimo buvo pažeistos Lietuvos orlaivio konstrukcijos ir pablogėjo "skrydžio charakteristikos".
Karininko teigimu, skrydžio detalės buvo aptariamos prieš skrydį ir jų laikėsi abiejų orlaivių pilotai, tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad lėktuvai atsidūrė pernelyg arti vienas kito.
"Tai buvo skrydis skirtas orlaivio gaudymui ir atpažinimui, orlaiviai skrido glaudžioje rikiuotėje, todėl bet koks veiksmų netikslumas ar skrydžio elementų nesupratimas gali privesti prie tragiškų pasekmių. Jie neturėjo skristi vienas virš kito tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių atsidūrė šalia. (...) Turėtų būti išlaikomas saugus atstumas, paprastai tokio tipo skrydžiuose išlaikomas saugus atstumas per sparno mostą", - aiškino kariuomenės specialistas.
Pasak jo, komisijos išvados bus pateiktos "atsakingiems asmenims", kurie įvertins, ar įvykio metu buvo padaryti kokie nors drausmės pažeidimai. E.Mažeikis žurnalistams sakė, kad įvertins, ar Lietuvos pilotų veiksmuose yra drausmės pažeidimų.
KOP vadas teigė, kad lietuvių pilotai buvo gerai pasirengę, o lėktuvas techniškai tvarkingas.
"Šie pilotai, kurie skraidė, buvo tikrai gerai pasirengę, šiemet buvo priskraidę pakankamą kiekį valandų. Per metus jie maždaug gauna 90-100 skraidymo valandų. Pasižiūrėjus į kitų šalių arba NATO standartus tai nėra labai dideli skaičiai, nes NATO šalys laiko apie 200-250 valandų naikintuvų pilotams. Bet reikia žiūrėti, kokias užduotis jie vykdo. Mes į karo veiksmus neskrendame, vykdome paprastesnes užduotis Lietuvoje ir šio valandų kiekio pakanka", - teigė generolas.
Lietuvių ir prancūzų pilotai bendravo standartine aviacijoje anglų kalba ir nors ji nė vienam iš jų nėra gimtoji, todėl, pasak E.Mažeikio, kalbos barjero tarp pilotų nebuvo ir tai nebuvo nelaimės priežastimi.
Vis dėlto jis pažymėjo, kad KOP peržiūrės procedūras ir galbūt kai kurias iš patikslins ar sugriežtins.
Kariuomenė norėtų kuo greičiau atgauti sudužus L-39 prarastus pajėgumus
Kariuomenė kuo greičiau norėtų atgauti pajėgumus vykdyti užduotis, kurie sušlubavo rugpjūčio pabaigoje sudužus vienam iš dviejų naudojamų lengvųjų atakos lėktuvų "L-39", teigia E.Mažeikis.
Pasak jo, kariams reikia ne dar vieno, o kelių panašių lėktuvų.
"Dar reikia kelių tokių orlaivių, kad būtų galima vykdyti tas užduotis, kurios yra reikalingos. (...) Mūsų požiūriu, aišku, norėtųsi kuo greičiau, bet tokie dalykai yra daromi ne karštakošiškai, reikia viską pasverti. Sprendimai bus priimami Krašto apsaugos ministerijos lygiu, tą tikrai darys ne kariai, o mūsų politinė vadovybė", - sakė KOP vadas.
"Mums, vykdantiems užduotis, būtų geriau kuo trumpesnis laikotarpis, tuo būtų geriau. Nes oro policija yra vykdoma, naikintuvų valdymas yra mūsų atsakomybė, mes esame atsakingi už naikintuvo valdymo karininkų parengimą. Tam šitas lėktuvas ir buvo naudojamas", - aiškino generolas.
Jis sakė, kad šiuo metu svarstomi įvairūs variantai, kaip pakeisti sudužusį "L-39", ir pabrėžė, kad "tikrai išsirinksime patį optimaliausią".
Karininkas teigė nenorinti spekuliuoti apie kainas, nes jos priklauso nuo "politinių susitarimų".
"Mūsų galimybės yra nelabai didelės, kad būtų labai daug pinigų skirta krašto apsaugai. Lietuvoje taip tikrai nėra. Yra Krašto apsaugos ministerijos biudžeto planavimo sistema ir ja naudodamiesi bandysime rasti lėšų ir galimą laiką, kada galėtume tai įgyvendinti. (...) Apie kainas nenorėčiau spekuliuoti, viskas paaiškės kalbantis su mūsų sąjungininkais ir draugiškomis valstybėmis", - kalbėjo E.Mažeikis.
Lietuvos KOP iki incidento rugpjūčio 30 dieną naudojosi dviem 1998 metais iš Čekijos įsigytais "L-39ZA Albatros" orlaiviais, kurie 2007 metais buvo kapitaliai suremontuoti.
Rugpjūčio 30-osios rytą po susidūrimo Lietuvos orlaivis nukrito ir sudužo pelėtoje vietoje prie ežero, o apgadintas prancūzų naikintuvas KOP Aviacijos bazėje nusileido pats.
Lietuvių pilotai katapultavosi ir nenukentėjo. Aplinkai buvo padaryta žala už maždaug 50 tūkst. litų.