Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pareiškė, kad Lietuva krašto apsaugai skiria gerokai daugiau nei 1 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tuo metu Vyriausybė trečiadienį oficialiame pareiškime trečiadienį nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos ir Viešojo saugumo tarnybas ėmus rengti karo atveju įsitraukti į šalies ginkluotąsias pajėgas 2012 metais bendras ginkluotųjų pajėgų finansavimas padidėtų iki 0,95-0,97 proc. BVP.

Premjeras Andrius Kubilius po Ministrų kabineto posėdžio paaiškino, kad Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerija, kuriai pavaldžios dvi minėtos tarnybos, "turi parengti konkrečius planus kaip VST ir VSAT turi būti apmokytos karinės taktikos".

"Įgyvendinus šiuos sprendimus, 2012 metais ginkluotųjų pajėgų finansavimas padidėtų iki beveik 1 proc.", - kalbėjo A.Kubilius.

D.Grybauskaitė trečiadienį žurnalistams Vilniuje komentuodama išlaidas krašto apsaugai teigė, kad "šalies gynyba yra daug platesnė sąvoka negu Krašto apsaugos ministerijos biudžetas". Ji sukritikavo KAM gynybai skiriamų lėšų skaičiavimo metodiką.

Dalia Grybauskaitė
"Noriu visiškai atvirai ir aiškiai pasakyti - Lietuva visus šiuos metus skyrė gerokai daugiau negu 1 proc. krašto gynybai, o ne Krašto apsaugos ministerijai. Kai aš buvau ministrė, krašto gynybai buvo skiriama 1,67 proc., taigi metodika, kurią pristato Krašto apsaugos ministerija, nėra visiškai korektiška. Jeigu kalbame apie visą krašto apsaugos biudžetą, jis gerokai didesnis, negu 1 proc. Tai ir norėčiau atkreipti ir Vyriausybės, ir ministrės, ir politikų dėmesį, kad Lietuva skiria gerokai daugiau krašto apsaugai negu 1 procentą", - sakė D.Grybauskaitė.

Paprašius įvardinti, kokią sumą Lietuva skiria krašto apsaugai, prezidentė atsakė: "Paskaičiuos ir pasakys".

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė praeitą mėnesį sakė, kad tam, jog gynybos biudžetas būtų 0,9 proc. BVP prie šių metų biudžetų reikia pridėti 113 mln. Lt.

"Grąžinti žadėtus 2 proc. galima tik per labai ilgą laiką, nes augant BVP, norint išlaikyti net šių metų procentinį lygį nuo BVP, kuris yra 0,85 proc., kitąmet reikia skirti papildomai 75 mln. litų. Tai mes ir sakome, kad tikrai artimiausiu metu tų 2 proc. negalėsime skirti, būtų gerai, kad Lietuva pakiltų bent iki 1 proc.", - rugsėjį portalo delfi.lt spaudos konferencijoje sakė ministrė.

Sąjungininkai NATO yra sukritikavę Lietuvą dėl nepakankamo gynybos finansavimo.

NATO šalių politinis įsipareigojimas siekti skirti gynybai 2 proc. nuo BVP yra nuolat pabrėžiamas įvairių aukščiausio lygio Aljanso susitikimų metu. Tokie įsipareigojimai, anot ekspertų, ne kartą minėti Valstybės gynimo tarybos nutarimuose.