Gali nutikti taip, kad paramą iš Lenkijos ambasados gavusi šeima gali prarasti socialines pašalpas ar socialinę paramą, mat gauti pinigai viršytų nustatytą pajamų minimumą vienam šeimos nariui.

Socialinė pašalpa skiriama, kai pajamos per mėnesį vienam šeimos nariui neviršija 350 Lt, socialinė parama mokiniams – tai yra nemokamas maitinimas, parama mokinio reikmenims įsigyti – kai pajamos vienam šeimos nariui neperžengia 525 Lt ribos.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skatina žmones būti budrius, ypač – socialinės paramos gavėjus, šeimas, kurios gauna piniginę socialinę paramą – socialines pašalpas ir kompensacijas. Nežinodami tam tikrų dalykų, jie gali netekti paramos, kuri jiems priklauso“, - DELFI teigė ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė.

Pasak jos, pagal dabar galiojančią tvarką, skiriant socialinę piniginę paramą – socialines pašalpas ir kompensacijas būsto šildymui bei karštam ir šaltam vandeniui – yra vertinamos visos žmogaus, šeimos narių gaunamos pajamos, kurias jie privalo nurodyti teikdami prašymą minėtai paramai gauti, o pasikeitus situacijai – joms išaugus arba sumažėjus, taipogi informuoti apie pasikeitimus.

Anot L. Bušinskaitės, skiriant socialinę paramą, vertinamos visos šeimos gaunamos pajamos: darbo užmokestis, pensija, alimentai, pajamos iš turto pardavimo, jo nuomos ar žemės ūkio veiklos, dovanos ir kitos faktiškai gaunamos pajamos. Todėl, gavus Lenkijos ambasados skiriamą išmoką, kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos šie pinigai bus įskaitomi į bendras šeimos pajamas.

„Tai gali turėti įtakos paramos teikimui – šeima gali prarasti teisę į piniginę socialinę paramą, gali tekti ją grąžinti arba gali sumažėti jos dydis“, - sakė L. Bušinskaitė.

DELFI primena, kad paramą Lenkijos ambasada ketina išmokėti 972 vaikų tėvams. Šios išmokos yra Lenkijos švietimo ir užsienio reikalų ministerijos programos dalis, kuria remiamos lenkiškos mokyklos.

Tačiau šios paramos kritikai sako, jog mokant išmokas pirmokų tėvams, vedantiems vaikus į lenkiškas mokyklas, siekiama pervilioti vaikus iš lietuviškų mokyklų į lenkiškas. Veriškių pedagogai pasakoja, kad gyventojai ne tik sulaukė piniginio pasiūlymo, bet ir spaudimo – esą rajono valdžios atstovai kiekvienam priminė jo tautybę ir ragino elgtis tautiškai, savo vaiką atsiimant iš lietuviškos ugdymo įstaigos.